Tarptautinio osteoporozės fondo duomenimis, dėl osteoporozės hospitalizacijų būna daugiau nei dėl daugumos kitų ligų, tokių kaip krūties vėžys ar širdies miokardo infarktas. Dėl osteoporozės sukeltų pakitimų įvyksta daugiau kaip 1,5 milijono kaulų lūžių kasmet: iš jų apie 300 tūkst. šlaunikaulio lūžių, apie 700 tūkst. stuburo slankstelių lūžių, apie 250 tūkst. riešo kaulų lūžių ir per 300 tūkst. kitų kaulų lūžių. Per metus gydant tokių lūžių pasekmes sveikatos apsaugos sistemos visoje Europoje tam išleidžiama apie 30 milijardų eurų. Taigi, osteoporozės paplitimas pasaulyje yra nemažas ir sergamumas toliau nuolat auga visame pasaulyje bei daugėja dėl osteoporozės įvykusių lūžių.
Laima SIMAITYTĖ
Sergančių osteoporoze – daugėja
Pagal Lietuvos gyventojų sergamumo statistiką, osteoporozės atvejų skaičius nuo 2006 metų (13386 atvejai) iki 2013 metų (33803 atvejai) reikšmingai padidėjo. Toks staigus sergamumo padidėjimas sietinas ne tik su didesniu sergančiųjų skaičiumi, bet ir su įvairiomis prevencinėmis programomis, profilaktiniais patikrinimais, gydytojų kvalifikacijos kilimu, naujos diagnostinės įrangos įsigijimu bei racionaliu panaudojimu ir pan.
Pavojus susirgti osteoporoze reikšmingai padidėja su amžiumi (ypač moterims), kartu išauga pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Deja, osteoporozė iš pradžių neturi jokių aiškių ir pacientui juntamų simptomų. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan. Reikėtų pabrėžti, kad kaulų retėjimas (osteopenija) senstant yra normalus reiškinys ir antroje gyvenimo pusėje kaulai natūraliai tampa mažiau atsparūs mechaniniam krūviui bei būna mažesnio tankio nei jaunystėje. Todėl siūloma sistemingai tirti visas moterims nuo 65 metų amžiaus ir vyrus nuo 70 metų amžiaus, o esant klinikiniams simptomams ar keliems rizikos veiksniams, kad žmogus gali sirgti osteoporoze, jį tirti net ir nuo 50 metų.
Kaulo struktūra ir jo pokyčiai senstant
Kiekvieną vamzdinį kaulą sudaro antkaulis, kaulinis audinys ir kaulų čiulpai. Kaulinis audinys yra sudarytas iš baltymų (daugiausia pirmojo tipo kolageno), kurie plokštelių pavidalu suformuoja kaulo elastingą karkasą, ir mineralinių medžiagų (daugiausia, apie 85 proc., iš kalcio fosfato), kurios užpildo susidariusias ertmes ir suteikia kaului tvirtumo, atsparumo mechaniniam poveikiui. Taip pat kaulinį audinį sudaro kaulinės ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai. Osteocitai yra pirminės kaulinio audinio ląstelės, esančios kaulo ertmėse ir įsiterpiančios į kanalėlių tinklinę struktūrą, kuri atsiveria į kanalus, kuriuose yra ir kraujagyslių. Mechaninės apkrovos metu šiuo tinklu tekantis audinių skysčio srautas perneša signalines molekules ir maistingąsias medžiagas į ląsteles bei pašalina panaudotas medžiagas ir taip mechaniškai aktyvina osteocitus.
Senstant ar dėl ligos ši trapi pusiausvyra pakrypsta osteoklastų pusėn ir kaulo rezorbcija viršija naujo kaulinio audinio susidarymą. Todėl kaulai tampa mažiau elastingi, mažėja kaulinio audinio masė, kaulai pasidaro trapesni ir atsiranda didesnė lūžių galimybė. Tad vaistai, kurie slopina kaulo struktūros suardymą arba osteoklastų veiklą, yra vertingi gydant žmones, sergančius osteoporoze, Pageto liga (deformuojanti osteodistrofija), kai kuriomis periodonto ligomis, kaulų uždegimu, reumatoidiniu artritu ir pan.
Didėjantis osteoporozės paplitimas ir sparčiai auganti jos gydymo kaina skatina medikus ir mokslininkus ieškoti efektyvaus, saugaus ir šiuo metu pasiekiamo gydymo, kad būtų išvengta galimų osteoporozinių lūžių. Pagrindinę gydymo schemą sudaro būtinas medikamentinis gydymas, dieta ir papildomas vitamino D ir kalcio vartojimas. Dažnai sergantiems osteoporoze skiriamas fizinių pratimų taikymas bei simptominis gydymas. Bet kuriuo atveju gydymą skiria ir koreguoja gydantis gydytojas (šeimos ar endokrinologas), reikalui esant pasikonsultavęs su kitais specialistais.
Osteoporozės komplikacijos – sudėtingi kaulų lūžiai
Ypač pavojinga ir sunkiai gydoma osteoporozės komplikacija – kaulų lūžiai. Bent kartą per metus pargriūna apie 30 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus bendruomenėje gyvenančių asmenų (globos įstaigose šis skaičius yra dar didesnis) ir maždaug kas penktam asmeniui po nugriuvimo reikalinga vienokia ar kitokia medicinos pagalba. Nugriuvus kaulų lūžius patiria mažiau nei 10 proc. senyvo amžiaus asmenų ir apie 90 proc. šių lūžių sudaro būtent šlaunikaulio lūžiai. Net 90 proc. lūžių priežastis šioje amžiaus grupėje yra būtent griuvimai. Tiktai 50 proc. pagyvenusių asmenų po šlaunikaulio lūžio sugebėjo susigrąžinti pradinį (t. y. buvusį iki lūžio) judėjimo lygį, o net 14–36 proc. asmenų, patyrusių šį lūžį, miršta per pirmuosius metus.
Apie pusė senyvo amžiaus asmenų, patyrusių kaulų lūžius, serga kaulų osteoporoze ir tai ypač būdinga moterims.
Lūžių pasekmės lemia didžiulius ekonominius nuostolius, jau nekalbant apie fizines kančias, psichologines bei socialines šios problemos pasekmes. Europoje vidutinė šlaunikaulio gydymo po lūžio kaina – 20 tūkst. eurų. Į šias išlaidas nebuvo įtrauktos netiesioginės šeimos narių finansinės išlaidos dėl prarasto darbo, sugaišto laiko asmens slaugai, pakeistos gyvenamosios vietos.
