Šlapimo pūslės vėžys - rimtas onkologinis susirgimas, kurio metu šlapimo pūslėje užauga piktybinis navikas. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2013 metais buvo diagnozuota 11 šlapimo pūslės vėžio atvejų. 2014 metais per 10 mėnesių laikotarpį diagnozuota dar 14 naujų šlapimo pūslės vėžio atvejų.
Laima SIMAITYTĖ
Ši liga keturis kartus rečiau pasireiškia moterims nei vyrams. Gydytojai pastebi, kad šlapimo pūslės vėžys vis dažniau kamuoja vyresnio amžiaus (50 - 80 metų) vyrus. Manoma, jog vienas pagrindinių šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnių - rūkymas. Rūkantieji šiuo vėžiu serga dukart dažniau nei nerūkantieji. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gydytojo urologo Henriko Šimkevičiaus, rizikos faktoriams yra priskiriamas ir lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, šlapimo pūslės vėžio atvejai šeimoje. Kaip ir daugelio onkologinių susirgimų, šlapimo pūslės vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad naviko atsiradimas gali būti susijęs su genetika. Rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu didėja vyresnio amžiaus žmonėms.
Pirmieji simptomai – kraujas šlapime
Dažniausiai ligoniai pastebi kraują šlapime, skundžiasi disurijos reiškiniais (dažnu, skausmingu šlapinimusi nedidelėmis porcijomis), gali nelaikyti šlapimo. Tai dažniausi šlapimo pūslės vėžio simptomai. Kiti simptomai, kaip skausmai pilvo apačioje, kaulų skausmai, tuštinimosi sutrikimas (peraugus vėžiui į tiesiąją žarną), sutrikęs šlapimo nutekėjimas (hidronefrozė), vėžiui peraugus į šlapimtakius pasitaiko gana retai. Todėl, kai sveikas žmogus ima dažnai šlapintis, nelaiko šlapimo, atsiranda kraujo šlapime, reikėtų pagalvoti apie šlapimo pūslės vėžį. Pasak gydytojo H. Šimkevičiaus, liga progresuoja lėtai.
„Pirmas ligonių skundas – kraujas šlapime, dažnai su krešuliais. Plintant navikui šlapimo pūslėje, atsiradus metastazėms kituose organuose, pastebimi kiti simptomai. Kuo labiau navikas išplitęs, tuo prastesni gydymo rezultatai. Diagnozavus naviką ankstyvoje stadijoje, pavyksta sustabdyti ar sulėtinti naviko plitimą“, - teigia H. Šimkevičius.
Detalus ištyrimas patikslina diagnozę
Dažniausiai šeimos gydytojas, išgirdęs aukščiau minėtus žmogaus skundus, pradeda įtarti šlapimo pūslės vėžį. Pirmiausia visada paskiriamas šlapimo tyrimas bei bendras kraujo tyrimas. Jei šlapime randama kraujo, pacientas visuomet siunčiamas pas gydytoją urologą. Jis skiria tolesnius tyrimus.
Pasak H. Šimkevičiaus, kraujas šlapime nebūtinai reiškia, jog ligonis serga vėžiu, tačiau bet kuriuo atveju, tai yra nuoroda į rimtą susirgimą, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Urologas dažniausiai skiria ultragarsinį šlapimo pūslės tyrimą (echoskopiją), taip pat gali būti atliekamas cistoskopinis tyrimas (šlapimo pūslė apžiūrima specialiu prietaisu), urografija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio branduolio rezonanso tyrimas (MRT). Tačiau, kaip ir kitų onkologinių susirgimų atveju, galutinė diagnozė nustatoma tik po mikroskopinio įtariamai vėžinio šlapimo pūslės audinio ištyrimo, kurį atlieka gydytojas patologas (audinio gabalėlis paimamas cistoskopijos metu).
Gydo kompetentinga gydytojų komanda
Šlapimo pūslės vėžio gydymą paskiria gydytojų komanda, kurią sudaro: gydytojas urologas, onkologas, onkologas chemoterapeutas, radioterapeutas, radiologas, chirurgas ir kiti. Gydymas skiriamas įvertinus vėžio tipą, išplitimo laipsnį, bendrą paciento būklę. Dažniausiai yra taikomas kompleksinis gydymas. Pirmiausia (jei įmanoma) chirurginiu būdu pašalinama šlapimo pūslė, vėliau taikoma chemoterapija (gydymas vaistais), kad būtų sunaikintos galimai likusios organizme vėžinės ląstelės. Taip pat kartu gali būti taikoma radioterapija (spindulinis gydymas). Dažnai radioterapija taikoma ir prieš chirurginį gydymą. Po šlapimo pūslės rezekcijos (pašalinimo) šlapimtakiai gali būti atveriami į pilvo išorę, taip pat į žarnas ar į iš žarnų suformuotą šlapimo pūslę, todėl žmogaus šlapinimosi funkcija nesutrinka.
Kaip išvengti vėžinio susirgimo?
Šlapimo pūslės vėžys retai kada pasireiškia intensyviais skausmais, dėl to pacientai ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Taip pat gydytojai atkreipia dėmesį, kad liga nebūtinai yra susijusi su žmogaus socialine padėtimi. Kadangi vis daugiau rūkančiųjų pasitaiko tarp išsilavinusių žmonių, šioje grupėje šlapimo pūslės vėžys nėra retenybė. Kaip ir daugelio piktybinių susirgimų atvejų, geriausia šlapimo pūslės vėžio profilaktika yra sveika gyvensena. Rūkoriams, norintiems išvengti rizikos susirgti, gydytojai, siūlo mesti rūkyti. Be to, nereikėtų pamiršti ir periodinio sveikatos patikrinimo pas šeimos gydytoją, kurio metu gali kilti įtarimas dėl šios ligos.
Pastebėta, kad pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali turėti įtakos šlapimo pūslės vėžio atsiradimui, ypač pacientams, kuriems taikomas ilgalaikis šlapimo takų drenavimas. Nors šlapimo pūslės uždegimas nėra pagrindinė šlapimo pūslės vėžio priežastis. Dažni pasikartojantys uždegimai gali būti vienu iš veiksnių, dėl kurių gali išsivystyti ši liga. Piktybinei ligai atsirasti dažniausiai prireikia dešimties metų. Pavyzdžiui, rūkoriams šlapimo pūslės vėžys piką pasiekia po trisdešimties metų.
