Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja L. Kupčinskienė – hospitalinės infekcijos kontrolės pradininkė.
Zitos Katkienės nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiauliuose gimusi ir augusi gydytoja Laima Kupčinskienė beveik dvylika jaunystės metų praleido Vilniuje, kur mokėsi medicinos, tačiau po studijų sugrįžo į gimtuosius Šiaulius. Kaip pati gydytoja sako, dar ir dabar širdis traukia į sostinę, kur susipažino su daug įdomių žmonių, stengėsi gyventi kultūros gyvenimo ritmu, tačiau ne ką mažiau mielų atsiminimų ir Šiauliuose. Šiame mieste driekiasi jos giminės šaknys, vaikystės bėgioti takai, jaunystės prisiminimai. Neseniai jubiliejų atšventusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja L. Kupčinskienė dabar džiaugiasi, kad tapo gydytoja ir turi didelę šeimą.

Vaikystėje prijaukino mediciną
Gydytoja L. Kupčinskienė save prisimena tik nuo penkerių – ne pati geriausia patirtis. Apie savo ankstyvąją vaikystę, kurią dažniau lydėjo ligos, nei vaikiškos išdaigos žino tik iš artimųjų pasakojimų. Iš artimųjų pasakojimų gydytoja sužinojo ir tai, kad ji turėjo sesutę dvynę. Deja, sesutė išgyveno vos tris paras. Laimai, gimusiai vos kilogramo ir 300 gramų, buvo lemta tvirčiau kabintis į gyvenimą, nors iki pusės metukų teko praleisti ligoninėje. Ir vėliau medikų pagalbos reikėjo nuolat. Kadangi vaikystėje nuolat teko bendrauti su gydytojais, dar vaikystėje įsižiebė didžiulis noras būti vaikų ligų gydytoja.

Mokytojos profesiją iškeitė į gydytojos
Namie nuo mažų dieną L. Kupčinskienę supo mokytojos profesija. Pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytoja mama Genovaitė Simonkevičienė savo profesija sužavėjo vyresniąją dukterį Iloną, kuri tapo anglų kalbos mokytoja. L. Kupčinskienė visuomet svajojo tapti gydytoja, nors iki dabar liko neišdildomi prisiminimai, kaip visada ją sesuo mokė to, ko mokėsi pati. „Aš ir geografijos, ir istorijos mokiausių anksčiau, nei klasės draugai, nes turėjau išmokti tai, ko mokė penkeriais metais vyresnė sesuo“, - šypsosi gydytoja.
Vyresnėse klasėse L. Kupčinskienė su sesute talkino mamai, nuolat palinkusiai prie moksleivių rašto darbų sąsiuvinių. Tačiau svajonę apie mokytojo profesiją L. Kupčinskienė iškeitė į gydytojo kelią. Ir dabar kartais gydytoja epidemiologė jaučiasi kaip mokytoja – jai profesijos žiniomis tenka dalintis ne tik su medicinos išsilavinimo neturinčiais žmonėmis, bet su slaugytojomis ir net kitų specialybių gydytojais.

Šeima diktavo planus
Siekti medikės profesijos L. Kupčinskienei nebuvo paprasta, nes daugelį kartų jai kas nors sutrukdydavo. Ir laikomi egzaminai ne visada ėjo sklandžiai, kaip norėjosi, tačiau ryžtas ir pasitikėjimas nuolatos vedė į priekį. Labiausiai L. Kupčinskienė norėjo tapti vaikų ligų gydytoja, tačiau šios svajonės teko atsisakyti. Šeštame kurse būsimoji medikė L. Simonkevičiūtė ir Lietuvos muzikos akademijos penktakursis Kęstutis Kupčinskas sukūrė šeimą. Ir šiandien Laima neabejoja, jog Kęstučio atėjimas į jos gyvenimą praplėtė kultūrinio, intelektualinio bendravimo erdves.
Nors ir vilnietis Kęstutis, ir šiaulietė Laima svajojo įsikurti Vilniuje, kur gimė ir pirmasis sūnus Žilvinas, tačiau likimo planai buvo kiti ir jauna šeima grįžo į Šiaulius. Grįžti į Šiaulius prašė tėvai, jiems reikėjo paramos, pagalbos. Pasiūlius neprieštaravo ir vyras Kęstutis. Šiauliuose jis rado savo vietą ir tik atvykęs pradėjo dirbti Šiaulių ligoninėje Vaikų psichiatrijos skyriuje. Dar studijų metais jis dirbo Vilniaus Universitetiniame Vaikų psichikos sveikatos centre, kur jau nuo trečio kurso dirbo ir Laima. Ten jis ir pritaikė savo muzikinius gebėjimus bei pasirinko muzikos terapeuto darbą, kurį sėkmingai dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje.
Šiandien gydytoja L. Kupčinskienė pati neatsistebi greitai užaugusia šeima. Vyriausiasis sūnus Žilvinas studijuoja informacines technologijas Londone, kur baigė pirmąjį kursą. Tačiau sūnus akivaizdžiai seka ir tėčio pėdomis – kuria savo dainas, groja gitara ir svajoja apie muzikanto kelią.
Septyniolikmetis sūnus Aušvydas – gimnazistas. Jis taip pat laisvalaikiu muzikuoja, skambina pianinu. Dažnai broliai muzikuoja drauge.
„Mūsų namuose visada skamba muzika“, - džiaugiasi gydytoja dvasinga namų aplinka, kurią kuria muzikuojantys šeimos vyrai.
Mažoji Raminta – „Juventos progimnazijos“ septintokė. Ji taip pat skambina pianinu, tačiau didelio noro muzikuoti nerodo, jos dabartinė gyvenimo svajonė kita – ji trokšta tapti kosmetologe, domisi dizainu.

Užsiima hospitalinių infekcijų priežiūra
Pirmoji L. Kupčinskienės darbovietė, grįžus į Šiaulius po studijų, buvo Šiaulių Visuomenės sveikatos centras (Šiaulių rajono filialas), kur dirbo gydytoja epidemiologe ir buvo atsakinga už visų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę stebėseną bei profilaktikos organizavimą rajone.
Vėliau pats Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius pasiūlė darbą hospitalinių infekcijų srityje.
„Tai buvo šalyje nauja sritis, kurioje galėjo dirbti tik baigę gydytojai epidemiologai.
Tai buvo kūrimosi pradžia. Kadangi nebuvau linkusi dažnai keisti darbovietes, reikėjo laiko apsispręsti, kad galėčiau labiau pasitikėti savo jėgomis“, - prisimena L. Kupčinskienė.
Užuot sutikusi ir rizikavusi, pirmiausia pati nuvažiavo į kursus, domėjosi naujove ir tik tada, kai įsitikino, jog pajėgs – pati paskambino ligoninės vadovui.
Jau beveik penkiolika metų visa ligoninės hospitalinių infekcijų priežiūra bei ligoninės higienos būklė, personalo mokymas hospitalinių infekcijų klausimais gula ant L. Kupčinskienės pečių.

Suspėja visur
L. Kupčinskienė savo atsakingam darbui skiria daug laiko. Kartais net sugrįžusi į namus dar dirba, nors namie laukia rūpesčiai. Gydytoja spėja ir pyragais šeimą pamaloninti, ir mezginiais pradžiuginti, ir į pajūrį su šeima nukanka. Tik neperskaitytų knygų lentyna auga, nors skaityti tenka nuolat, kasdien. Tik atversti dažniau tenka mokslinę, medicinos literatūrą, nei grožinę. L. Kupčinskienė supranta, kad visko spėti per 24 valandas neįmanoma, tad didžiausią dėmesį skiria svarbiausiems dalykams – šeimai ir profesinei kompetencijai. Visoms svajonėms įgyvendinti gražaus jubiliejaus sulaukusi medikė jau nesitiki. Nors neslepia, jog giliai širdyje norėtų kartu su visa šeima groti kokiu instrumentu ar net padainuoti. Deja, muzikuoti kažko nesiseka ir ji nenusimena – pakanka jai to džiaugsmo, kuriuo spinduliuoja muzikos meną įvaldę šeimos vyrai – didžiausias jos gyvenimo džiaugsmas ir paguoda.

Poilsis prie jūros – Kupčinskų šeimai: Kęstučiui (iš kairės), Ramintai, Žilvinui, Laimai ir Aušvydui – puiki galimybė pabūti drauge.
Asmeninio Laimos Kupčinskienės archyvo nuotr.