Tikrasis imbieras (Zingiber officinale) - daugiametis nendrinis augalas, kurio tėvynė, manoma, Bismarko salos Pietų Azijoje. Kultivuojamas nuo Indijos iki Malaizijos, Pietų Amerikos ir Vakarų Afrikos srityse. Didelės imbiero plantacijos yra Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Malaizijoje, Brazilijoje, Nigerijoje, Siera Leonėje. Europoje žinomas apie 2000 metų. Imbierą iš Indijos atvežė arabai.

Charakteringą kvapą imbierui suteikia eterinis aliejus, o aštrų kvapą - gingerolas. Be to, jo sudėtyje yra sacharidų, dervų, krakmolo, vitaminų. Verta žinoti, kad imbiero šaknyse yra kalio, magnio, vario, vitamino B6, riebalų.

 

Imbieras minimas net senuosiuose sanskrito kalba rašytuose veikaluose, rekomenduotas žymaus senovės Rytų gydytojo Avicenos, kitų medicinos mokslininkų bei praktikų. Todėl ir po šimtmečių neprarado populiarumo Indijoje, Kinijoje, daugelyje Rytų, Azijos šalių. Net Australijoje. Mums svarbiausia, kad jo jau galima rasti ir mūsų parduotuvėse, iš neperdžiūvusių gumbų net užsiauginti patiems. Sveikas tvirtas šaknis įkasus į žemę, išdygsta ūgliai su žaliais lapais ir šaknys išleidžia naujus gumbus.

 

Pradėjus atidžiau domėtis imbieru, paaiškėjo, kad imbieras XI a. imtas plačiai vartoti Anglijoje, kur juo lig šiol gardinama net duona, konditerijos gaminiai, alus. Vėliau imbieras išpopuliarėjo daugelyje Europos šalių, kur buvo atvežtas pirklių, keliautojų,maldininkų. Vežta neatsitiktinai ir ne veltui. Ir tie, kurie jį atveždavo ir tie, kurie vartodavo, nenusivylė. Tai ir nulėmė imbiero populiarumą. Pirmiausia, be abejo, valdovų, didikų vaistinėse, rūmų virtuvėse, o vėliau ir kitų mėgstančių kvapius, tolimųjų kraštų egzotika dvelkiančius augalus ir vaisius, žadinančius apetitą, gydančius gerklės, kitų kvėpavimo, virškinimo ligas, suteikiančius energijos, naikinančius bakterijas, malšinančius uždegimą, skatinančius greičiau atsigauti po sunkių ir infekcinių ligų, suteikiančius žvalumo.

 

Anglų šnekamojoje kalboje yra ir antroji imbiero reikšmė – entuziazmas, dvasios pakilimas, tat pagardinamas imbieru – tai ir pagyvėjimas, puiki nuotaika. Todėl nė kiek nestebina populiarus vardas Ždindžer (ginger angl. – imbieras).

 

Ne vienas girdėjęs daug gero apie imbierą, globojamą Saulės ir jos energiją sukaupusį augalą.

 

Imbieras mėgstamas visame pasaulyje kaip aštrus ir pikantiško skonio prieskonis. Tačiau jau nuo antikos laikų šio augalo šakniastiebiai yra vertinami ir kaip prieskoniai, ir kaip gydomoji priemonė. Nuo senų laikų imbieras vartojamas virškinimui gerinti. Antikos laikų graikai imbierą dėdavo į duoną, ir  valgydavo po pietų virškinimui pagerinti.

 

Nuo tų laikų duona su imbieru kai kuriose šalyse yra mėgstamas produktas. Anglijoje ir Šiaurės Amerikos kolonijose paplito imbierų alus, šiuolaikinio imbierų limonado pirmtakas, kuris efektyviai malina pykinimą ir gerino skrandžio veiklą. Nuo 1800 metų Europoje vartojami imbiero šaknų milteliai ir imbiero arbata esant dispepsijai – sutrikus virškinimui, ypač kai ne virškinamas maistas, vargina pilvo pūtimas, pykinimas, ai kūdikis viduriuoja. Kinų gydytojai imbierą virškinimui gerinti ir uždegimui mažinti vartoja jau 2500 metų.

 

Imbiero efektyvumas yra aiškinamas jo aktyviųjų sudėtinių dalių veikimu.

 

Imbieras turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Jis ne tik tiesiogiai slopina bakterijų virusų ir parazitų dauginimąsi, be tir veikia panašiai kaip aspirinas ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Dėl šios savybės jis mėgstamas ir tradicinės, ir netradicinės medicinos gydytojų. Imbieras mažina artritų, bronchitų, opinių kolitų uždegimą. Panašiai kaip ir aspirinas, imbieras mažina kraujo krešėjimą ir saugo nuo trombų susidarymo. Imbieras mažina cholesterolio rezo9rbciją, gerina tulžies rūgšties apykaitą.

 

Imbiero sudėtyje yra daugiau kaip dešimt antioksidacinių savybių turinčių medžiagų, kurios padeda neturalizuoti laisvuosius radikalus.

 

Lietuvos farmacijos pramonė gamina rinkai maisto papildą, kurio vienos tabletės sudėtyje yra 50 mg imbiero šakniastiebių miltelių. Jį gali vartoti suaugę ir vaikai. Suaugusiesiems rekomenduojama vartoti 2-4 g imbiero per dieną, gali vartoti vyresni kaip 2 metų vaikai pykinimui, skrandžio spazmams slopinti. Vaikui sveriančiam 20-25 kg rekomenduoja 1/3 suaugusiojo žmogaus dozės.

 

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus patartina pasidaryti imbiero arbatos. Skanus, kvapnus ir gaivus gėrimas sušildys kūną, pravalys kvėpavimo takus. Galite patikėti, kitą dieną jausitės daug geriau.

 

Iš tikrųjų imbiero šaknis nėra šaknis, o didelis, storas šio augalo šakniastiebis. Šviežias jis yra panašus į elnio ragus, yra gaivaus, panašaus į citriną kvapo ir aštraus skonio. Džiovintas imbieras paprastai parduodamas miltelių pavidalo, kurių spalva nuo labai baltos iki šviesiai rudos.

 

Ką gydo imbieras?

 

Artritą. Sumaišyti 6 arbatinius šaukštelius imbiero miltelių, 6 arbatinius šaukštelius kmynų sėklų ir 3 arbatinius šaukštelius juodųjų pipirų. Vartoti po pusę arbatinio šaukštelio šio mišinio du kartus per dieną su vandeniu.

 

Kosulį, peršalimą. Sumaišyti pusę arbatinio šaukštelio imbiero miltelių ir pusę arbatinio šaukštelio kurkumos su 1 valgomuoju šaukštu medaus. Vartoti du kartus per dieną.

Puodelyje vandens išvirti 1 valgomąjį šaukštą supjaustyto imbiero. Nukošti, įdėti cukraus arba medaus ir gerti šiltą.

 

Skrandžio skausmą. Į puodelį vandens įberti 1 arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero, užvirinti, įdėti žiupsnelį druskos ir gerti.

 

Galvos skausmą. Du šaukštelius malto imbiero užpilti 1,5 stilinės verdančio vandens. Palikti 10 minučių, kad pritrauktų ir gerti lėtai nedideliais gurkšneliais, vis įkvepiant kvapniųjų garų.

 

Imbiero arbata

 

1 citrinos sultys, gabalėlis šviežio imbiero, 2 šaukšteliai medaus.

 

Imbierą sukapoti kuo smulkesniais kubeliais, galima ir sutarkuoti, sudėti į arbatinį, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 5-7 minutėms, kad arbata pastovėtų, imbierą nukošti ir nuspausti. Supilti citrinos sultis, Arbatą išpilstyti į puodelius, įdėti po šaukštelį medaus, galima įmesti ir po gabalėlį citrinos.

 

Imbiero arbata atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, veikia kaip švelnus analgetikos. Gėrimas tinka peršalus.

 

Tačiau reikia atsiminti, kad imbiero arbatos negalima gerti kratu su aspirinu, nes abi medžiagos skystina kraują.

 

Imbiero tyrė

 

Šaldytuve visuomet galima turėti stiklainį paruošto imbiero, medaus ir citrinos tyrės. Šia tyre galima gardinti juodąją, žaliąją arba vaistažolių arbatą.

Imbieras pirmas vaistas nuo aštraus apsinuodijimo, teikiant pagalbą apalpus.

 

Imbieras yra labai kvapnaus aromato, deginančio kvapaus skonio. Vartojamas gaminant gydomuosius skrandžio ir karčiuosius likerius, dedamas į vaisių sultis, punšus, skaninami sausainiai, pudingai, įvairūs saldumynai, saldainiai.

 

Karštus avienos, jautienos, veršienos, kiaulienos, paukštienos, patiekalus aromatizuoja ir pagerina jų skonį. Pas kiekvieną šeimininkę virtuvėje rasime imbiero.

Imbieras egzotiškas augalas, stulbinantis jo poveikis, maloniai visuomet ir visur sušildantis kūną ir sielą.

 

Parengė Liudvikas RULINSKAS