D. Miniauskienės atliktas tyrimas parodė, kad moksleivių tarpe dažniausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga – alkoholis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Per Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos (BST) posėdį šnekėta apie skaudžias šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemas. Viena jų – didžioji dalis mūsų jaunimo vartoja psichoaktyviąsias medžiagas – alkoholį, tabaką, marihuaną ir kt. Šiaulių teritorinės ligonių ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia Miniauskienė atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta apie 3500 moksleivių. Pasak D. Miniauskienės, skaudžiausia problema – tai alkoholio vartojimas, po to seka rūkymas.

Dažniausiai vartojamas alkoholis
D. Miniauskienės tyrimas buvo atliktas dviem etapais – 2006-aisiais ir 2012-aisiais. Tyrimo metu apklausti 17–19 metų moksleiviai iš Šiaulių regiono mokyklų.
„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – iš tiesų didžiulė problema, tai ne paslaptis. Visi žinome, kad jaunų žmonių, moksleivių gyvenimui psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kelia didžiulę grėsmę sveikatai – apie tai, ko gero, diskutuoti nereikia. Šio tyrimo gauti rezultatai statistiškai reikšmingi, nes buvo apklausta nemažai mokinių“, – taip prezentaciją pradėjo D. Miniauskienė.
Pasak pranešėjos, tyrime dalyvavo panašus skaičius tiek vaikinų, tiek merginų. Gauti rezultatai verčia susimąstyti – net 96,7 proc. 17–19 m. amžiaus moksleivių yra nors kartą per gyvenimą bandę vartoti alkoholį, o per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo net 73 proc. Ką tai reiškia? Vos keletas procentų mokinių nėra vartoję alkoholio, o per paskutinį mėnesį šią psichoaktyviąją medžiagą vartojo beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.
„Rūkymo taip pat gana aukšta pozicija – 80 proc. moksleivių nors kartą gyvenime yra bandę rūkyti, o per paskutinį mėnesį rūkė perpus mažiau – 40 proc. Klausimyne buvo klausimai apie populiariausią nelegalią narkotinę medžiagą – marihuaną. Tyrimo rezultatai parodė, kad net penktadalis (18,7 proc.) moksleivių yra nors kartą bandę vartoti marihuaną, per paskutinį mėnesį „žolytę“ vartojo 3,8 proc. moksleivių“, – vardija gautus rezultatus D. Miniauskienė.

Psichoaktyvias medžiagas išbando dar vaikystėje
Didelį rūpestį kelia ne tik gauti skaičiai, bet ir vaikų amžius – kada pirmą kartą moksleiviai pabando vartoti alkoholį, parūkyti. Beveik 5 proc. apklaustųjų pirmą kartą išgeria alaus, kai jiems yra 11 ir mažiau metų.
„Žiauru – tai tikri duomenys, apklaustas didžiulis skaičius mokinių. Jeigu ir dalis iš jų pajuokavo, kažkaip ne taip atsakė ar kažkaip norėjo pasirodyti, tačiau negalime manyti, kad visi pasisakė melagingai“, – teigia D. Miniauskienė.
Net 20 proc. apklaustųjų pirmą kartą parūkė būdami 11 ir mažiau metų. Tokie skaičiai nedžiugina – dar būdami vaikai moksleiviai išbando psichoaktyviąsias medžiagas. Gauti tyrimo duomenys taip pat parodė, kada pirmą kartą moksleiviai pasigėrė – dažniausiai moksleiviams tai nutiko 16 metų amžiaus.
„Šis tyrimas taip pat įrodė, kad tie moksleiviai, kurie geria alkoholinius gėrimus ir rūko, daug dažniau vartoja nelegalias narkotines medžiagas. Čia būtų galima paminėti marihuaną, kitaip dar vadinamą „kanapėmis“ arba „žole“. Rezultatai parodė, kad akivaizdžiai skiriasi situacija tarp nerūkančių ir rūkančių tabaką. 8 proc. nerūkančių moksleivių buvo bandę vartoti marihuaną, o tuo tarpu net 35 proc. rūkančiųjų „traukė žolę“. Paprastas dalykas – rūkymas ir alkoholio vartojimas atveria vartus ir kitų narkotinių medžiagų vartojimui. Dar vienas įdomus dalykas – tie, kurie jau bandė „žolytės“, jie pabando ir kitus nelegalius bei baisesnius narkotikus“, – sako D. Miniauskienė.
Socialinė ir psichologinė aplinka
Tyrimo metu domėtasi socialiniais ir psichologiniais aplinkos veiksniais. Gauti rezultatai rodo, kad jeigu jaunuoliai turi rūkančių draugų arba artimųjų, analogiška situacija ir su alkoholiu, tai tikimybė ir galimybė jiems pradėti vartoti šitas medžiagas stipriai auga.
Jeigu draugai rūko, tai tiek vaikinams, tiek merginoms galimybė pradėti rūkyti padidėja pusantro karto. Tikimybė vartoti alkoholį išauga virš dviejų kartų.
Išvada akivaizdi – jeigu draugai ir artimieji vartoja bet kurią psichoaktyviąją medžiagą, tai tikimybė jas vartoti šalia esantiems išauga kelis kartus.
„Jeigu narkotinės medžiagos yra vartojamos artimoje aplinkoje – draugai nors vieną kartą išbandė bet kurią narkotinę medžiagą, tai galimybė ją išbandyti šalia esantiems vaikinams didėja 6,83 karto, o merginoms – 4,79. Labai aiškios sąsajos – jeigu artimoje aplinkoje yra vartojančių narkotines medžiagas ir mūsų vaikai ten būna, tai tikimybės jiems vartoti stipriai išauga“, – sako D. Miniauskienė.
Kitas svarbus pastebėjimas – tų respondentų, kurie teigė, kad rūko, geria ir yra vartoję kitų narkotinių medžiagų, tėvai dažniausiai nežino, kur laisvu laiku yra jų vaikai. Tai yra tiesioginė sąsaja su tėvų kontrole – tėvų ir vaikų santykiais. Jeigu vaikai su tėvais gerai sutaria, tai tėvai visuomet žino, kur ir ką veikia jų atžalos. Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad tėvų ir vaikų santykiai yra labai svarbūs ir daro didžiulę įtaką vaikų elgesiui.

Pokyčiai ir džiugina, ir liūdina
Kai kurie tyrimo rezultatai džiugina: D. Miniauskienė lygina 2006-ųjų ir 2012-ųjų rezultatus. Pasak jos, vartojusių alkoholį 2006-aisiais buvo daugiau, alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų irgi šiek tiek sumažėjęs. Moksleivių, kurie teigė, kad buvo girti, skaičius irgi mažėja, tačiau per paskutines 30 dienų girtų moksleivių 2012-aisiais yra daugiau. Lyg ir ryškėja tendencija, kad vartojantys alkoholį dažniau pasigeria.
„Kai pagalvoji, kad buvo apklausta beveik 3500 moksleivių, tai gauti procentai sudaro nebe 2–3 moksleivius, bet kitą sykį ir dešimtis ar šimtus“, – sako D. Miniauskienė.
Rūkančiųjų skaičius taip pat sumažėjo, tačiau 2012-aisiais rūkiusių per paskutines 30 dienų skaičius padidėjęs. Liūdniausios tendencijos išryškėjo apie marihuaną.
„Jeigu 2006 m. marihuaną parūkė nors vieną kartą 16 proc. moksleivių, tai 2012 m. – 24 proc. Augimas – 7 proc., turime omenyje marihuaną – tai nelegalus narkotikas. Situacija nėra linksma, ir matome, kad tiek vaikinai, tiek merginos šią narkotinę medžiagą pabando dažniau negu anksčiau (2006 m.). Daug kur kalbama, kad mes neturime narkotikų vartotojų, bet ar tikrai? Apklausos anoniminių anketų atsakymai rodo visai ką kita“, – konstatuoja D. Miniauskienė.
Išbandę narkotines medžiagas respondentai teigė, kad jiems buvo smalsu. Pusė apklaustųjų turėjo brolių ir seserų, vartojančių alkoholį, ketvirtadalis – rūkančių artimųjų, daugumos draugai tiek rūko, tiek vartoja alkoholį. Daugėja rūkančiųjų nuolat ir tyrimas parodė, kad auga rūkančių merginų skaičius. Tačiau didžiausia problema išlieka alkoholio vartojimas – tai dažniausiai ir daugiausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga.