Gydytoja dietologė L. Viniarskaitė moterims pataria nėštumo metu tinkamai prižiūrėti savo organizmą, kad netrūktų vitaminų ir kitų maisto medžiagų, būtinų normaliam kūdikio vystymuisi.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Nėštumas - tai laikotarpis, kada išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas moters mitybai. Gydytojų teigimu, mityba lemia tiek nėščiųjų sveikatą, tiek vaiko vystymąsi. Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė pataria nėštumo metu moterims aprūpinti savo organizmą visomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamomis jų proporcijomis bei reguliariai lankytis pas gydytoją.
Valgyti už du nereikia
Visi supranta, kad nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau energijos. Daugeliui atrodo, kad nėščia moteris turi valgyti už du, tačiau, specialistų teigimu, užtenka dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100-200 kalorijų pirmus 6 mėnesius ir 300-400 kalorijų paskutinį trimestrą, kad mama jaustųsi gerai, o vaikelis normaliai vystytųsi. Pasak dietologų, labai svarbu atsižvelgti į moters savijautą, svorį prieš nėštumą ir tinkamą svorio augimą.
„Valgyti daugiau yra būtina, tačiau su saiku – nė viena nebus laiminga su keliolikos kilogramų antsvoriu ir bloga savijauta. Svarbiausia, kad per didelis svorio prieaugis gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus tiek mamai, tiek vaikeliui. Geriau valgyti kelis kartus mažesnes porcijas ir leisti organizmui ramiai suvirškinti, negu apsiriboti sočiais vėlyvais pusryčiais ir vakariene. Svarbu reguliariai gerti pakankamai skysčių, geriausia vandens, valgyti kuo įvairesnį, tinkamai pagamintą maistą“, - rekomenduoja L. Viniarskaitė.
Išauga vitaminų poreikis
Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms – vitaminams, baltymams, mikroelementams (magnis, geležis, cinkas, folio rūgštis, kalcis). Šiuo laikotarpiu, visų pirma, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį, vitamino C, B2 vitaminų, vitamino D ir kalcio. Pastarieji svarbūs kūdikio kaulų formavimuisi. Kalcio rekomenduojama ieškoti ne tik pieno produktuose, bet ir šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje. Šviežio ir rūgusio pieno produktai yra puikūs ne tik kalcio, bet ir vitamino D bei baltymų šaltiniai. Šiuos produktus moterims reikėtų valgyti kasdien, ypač nėščiosioms.
Siekiant išvengti infekcinių sveikatos sutrikimų, kas yra labai pavojinga nėštumo metu dėl komplikuoto gydymo, būtina laikytis higienos. Pasak L. Viniarskaitės, labai svarbu gerai plauti vaisius ir daržoves, net jeigu jos jau nuplautos gulėjo šaldytuve. Taip pat svarbu, kad maistas būtų pilnai termiškai apdorotas. Ypač nėštumo metu yra nerekomenduojama valgyti sušį, sūdytą žuvį, šaltai rūkytą, vytintą mėsą, sūrius ir dešras su įvairiais pelėsiais.
Kuo įvairesnis maistas
Moterims nėštumo metu yra reikalingas angliavandenių balansas. Patariama rinktis įvairias košes bei tamsią pilno grūdo duoną, nes tai yra puikus ląstelienos šaltinis. „Labiausiai rekomenduoju valgyti mėsą, tačiau siūlau rinktis jautieną ar veršieną, kuri turi daug geležies. Jei turite galimybę, įsigykite mėsos, kurią įprastai valgote retai – žąsis, triušiena ar antis. Maistas nėštumo metu turėtų būti kuo įvairesnis“, - sako L. Viniarskaitė.
Vienas svarbiausių mikroelementų yra folio rūgštis, kurią gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą bei pirmąjį nėštumo trimestrą. Jos rasite kepenėlėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose ir kitose daržovėse. Vertėtų nepamiršti cinko, kuriuo turtingi pieno produktai ir daržovės. Riešutai – puikus magnio šaltinis. Baltymai veikia vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Didesnį dėmesį vartojamiems baltymams skirkite antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūdikis auga sparčiu tempu.
Riebalai – ne tik energijos šaltinis
Riebalai bei cholesterolis taip pat labai svarbios maisto medžiagos nėščiajai ir besiformuojančiam organizmui. Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Čia taip pat svarbus įvairumas. Didėjantis energijos poreikis 30-35proc. turėtų būti gaunamas iš riebalų. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės – sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Didelį vaidmenį nėštumo ir kūdikio žindymo metu atlieka polinesočiosios, ypač omega-3 riebalų rūgštys, kurios būtinos visais vaisiaus vystymosi etapais. Jų organizmas pats negamina, todėl šias riebalų rūgštis turime gauti su maistu. Biologiškai vertingos medžiagos svarbios vaisiaus ir naujagimių smegenų, nervinės sistemos vystymuisi bei regos analizatoriaus smegenyse formavimuisi (vyresniems vaikams padeda palaikyti gerą regėjimą). Įrodyta, jog tinkamas omega 3 riebalų rūgščių kiekis lemia būsimo vaiko imunitetą ir aukštesnį intelektą. Riebalai labai svarbūs dar ir dėl to, kad jie padeda įsisavinti vitaminus A, D, E, K.
