Medikų teigimu, dėl to, kad širšės šiemet tokios aršios, reikėtų kaltinti karščius.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Neseniai įgėlus širšei mirė 70-ies metų Gruzdžių gyventojas - tai jau antroji auka Šiaulių rajone šiais metais. Prieš tai mirtinas atvejis užfiksuotas Šiaulių soduose vasaros pradžioje. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, dėl bičių ir širšių įgėlimų Lietuvoje per metus miršta net 5-7 žmonės, tačiau daugeliu atvejų mirčių buvo galima išvengti.

Kiekvienas įgėlimas gali būti lemtingas
„Šiemet širšės ir bitės labai aktyvios ir agresyvios. Sukandžiotų labai daug, tačiau ne visi dar ir kreipiasi. Kiekvieną parą gauname po 4-5 iškvietimus dėl įgėlimų. Baimindamiesi, kad kiekvienas įgėlimas gali būti mirtinas, gyventojai dabar dažniau kviečiasi pagalbą“, - sako gydytoja E. Kukaitienė.
Anot medikės, į vabzdžių įgėlimus kiekvieno organizmas reaguoja skirtingai. Vieniems įgėlimas pasireiškia bendra organizmo reakcija, o kitiems vietinė. Vietinė reakcija, E. Kukaitienės teigimu, išsivysto įgėlimo vietoje ir pasireiškia patinimu, paraudimu, skausmu ir niežuliu ir šie simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki keleto dienų. „Tai gyvybei nepavojingi simptomai, - sako gydytoja. - Jei nuo įgėlimo išsivysto bendrinė reakcija, žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas - negydant labai staigiai gali ištikti mirtis. Dėl tokių reakcijų jau ir reikėtų baimintis.“

Pasak medikės, manoma, kad šiemet širšių ir bičių sugeltų žmonių padaugėjo dėl karščio bangos, tačiau tai įtakoja ir žmonių neapdairumas – vabzdžių nereikėtų siutinti.
„Pats vabzdys nėra piktybiškas – įgėlimas – tai jo gynybinė reakcija. Keisčiausia tai, kad vienam žmogui pakanka vieno įgėlimo, kad numirtų, o kitam net šimtas įgėlimų neveikia. Kai širšės ar bitės įgelia vaikams, iškvietimų pasitaiko retai, dažniausiai skubame teikti pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dirba sode ar darže. Žmonės dabar labiau bijo, nes galvoja, kad kiekvienas įgėlimas gali būti lemtingas, o iš tiesų taip ir yra. Kai kuriems pirmi trys kartai įgėlus bitei atrodo visai nepavojingi, bet gali būti, kad dar kartą įgėlus ištiks anafilaksinis šokas, kuris, nesuteikus pagalbos laiku, baigiasi mirtimi“, - pasakoja E. Kukaitienė.

Pavojingiausios vietos: galva, burna, liežuvis
Gydytoja prisimena vieną iš neseniai buvusių rimtesnių atvejų, kai teko skubėti į jojimo varžybas, kuriose vienuolikmetei iš Vilniaus įgėlė bitė. Mergaitei, pasak E. Kukaitienės, buvo sugeltos abi kojos, o pradėjus sparčiai tinti buvo iškviesta greitoji pagalba. Mergaitė buvo atidžiai prižiūrima.

Tokie atvejai, pasak medikės, kai tinimas greitai plinta, pasitaiko gana retai. Dažniausiai organizmas į įgėlimą reaguoja palaipsniui – pradeda pykinti, dusinti, išpila prakaitas. Jei požymiai stiprėja, gali atsirasti pavojus gyvybei. E. Kukaitienės teigimu, labiausiai reikėtų saugoti galvą, burną, liežuvį, nes šiose vietose įgėlimas pavojingiausias – žmogus gali labai greitai uždusti.
„Vaikų audiniai labiau tinsta, yra jautresni vabzdžių nuodams, todėl mamos, pastebėjusios įgėlimą, kreipiasi į medikus. Mes daugeliui patariame, kad pirmiausia pasitartų su šeimos gydytoju, nes ne visada patinimas ar paraudimas yra pavojingi“, - sako E. Kukaitienė.

Žmonės kartais nepajunta, kad jiems įgėlė bitė ar širšė, todėl medikai visada pasiteirauja dėl galimo įgėlimo, ypač vasarą. Pasak E. Kukaitienės, vasarą pasitaiko ir įtarimų dėl erkinio encefalito, gyvačių įkirtimų, tačiau šiais metais dėl gyvačių užpuolimo dar niekas nesiskundė.

Vykstant į gamta geriau nesikvėpinti
Jeigu žmogus jautrus vabzdžių įgėlimams, reikia labai stengtis jų išvengti. Tam gali padėti ir mechaninės priemonės, tokios kaip apsauginiai tinkleliai ir kitos. Padeda ir įvairiausios priemonės, tepamos ar purškiamos ant atvirų kūno vietų, kurios atbaido vabzdžius. Labai svarbus gamtoje yra maistas ir jo kvapai, stipriai traukiantys vabzdžius. Kvepalai ir šviesūs rūbai taip pat pritraukia vabzdžius. Tai prisimenant įgėlimo pavojų galima sumažinti.

Gydytoja E. Kukaitienė pataria einant į gamą nesikvėpinti, nesirengti margais rūbais, o pastebėjus bitę ar širšę, per daug nejudėti – negąsdinti, nes antraip ji įgels. Dauguma nelaimių dėl įgėlimų įvyksta tada, kai patys žmonės pajudina širšių lizdą ar gąsdina bites, o šios puola.
„Svarbiausia, kad vykdami į gamtą visi būtų pasiruošę – turėtume tepalų ar repelentų apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų. Alergiški bičių ar širšių įgėlimams turėtų vežtis ir adrenalino, kad bet kurią minutę patys sau jo galėtų susišvirkšti. Būnant gamtoje geriau nevartoti saldžių gaiviųjų gėrimų tiesiai iš pakuotės. Tokius gėrimus mėgsta ne tik žmonės, bet ir bitės bei širšės, o įgėlimas į veido sritį pats pavojingiausias“, - primena E. Kukaitienė.

Jei medikų šalia nėra, pirmoji pagalba nukentėjusiajam - tai geluonies pašalinimas buku daiktu. Jei tai bandysite daryti tiesiog pirštais, dar labiau užteršite organizmą. Vėliau ant įgėlimo vietos patariama dėti šaltus kompresus ar ledukų.
„Iš sodos ir vandens galima pasigaminti košelę ir ją naudoti kaip kompresą. Tinka ir namuose turimas amoniakas, tačiau jis turėtų būti naudojamas šiek tiek praskiestas, nes gali nudeginti odą“, - kalba gydytoja.

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė per vasaros karščius pataria labiau saugotis vabzdžių, kad įgėlimai nesugadintų vasariškos atostogų nuotaikos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.