07-30-2015 11

Prasidės širšių pikas – jos svečiuosis ne tik prie šventinių stalų, bet ir prie nokstančių vaisių bei prisirpusių uogų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Vasaros gėrybės ne tik džiaugsmas – soduose nokstantys vaisiai ir prisirpusios uogos vilioja pavojingus vabzdžius: vapsvas, širšes ir širšalus. Žmonės dažnai yra alergiški šių vabzdžių įgėlimams, o jų pikas kaip tik ir prasideda – piktieji vabzdžiai labiausiai suaktyvėja antroje rugpjūčio pusėje.

Širšių lizdai ir piko metas
Biologas Liutauras Grigaliūnas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad vapsvos, širšės ir širšalai savo lizdus pradeda sukti pavasarį. Tokiu metu viena pirmoji širšė motinėlė pastato lizdelį ir, jeigu jo žmonės nepastebi, tai vasaros eigoje išauga didžiulė kolonija, kuri vis gausėja, daugėja vadinamųjų darbininkių, kurios rūpinasi lizdu. Vasaros antroje pusėje prasideda širšių poravimosi metas, tada jos pasidaro ypač aktyvios. Pats pikas būna rugpjūčio antroje pusėje ir netgi dar rugsėjį, kai maksimaliai užauga kolonija.
Klausiame biologo, kur šie vabzdžiai dažniausiai įsikuria. L. Grigaliūnas pirmiausia patikslina, kad Lietuvoje bitės ir kamanės yra saugomos, o vapsvos, širšės ir širšalai priskiriami prie pavojingų žmogui vabzdžių. Ypač jeigu šios įsikuria žmogaus kaimynystėje, tai aišku, kad rizika didesnė, jog žmogus su jomis susidurs.
„Dažniausiai lizdus širšės suka pastogėse, įtrūkimuose, kur gali patekti. Taip pat gali apsigyventi medžio drevėje, serbento, agrasto krūme, netgi žemėje. Pavyzdžiui, graužikų urvuose, kokių pelių urveliuose, ten kai kurios vapsvų rūšys taip pat įsikuria. Tada jų lizdai nėra giliai žemėje – negiliai galima rasti kokių 5 centimetrų lizdelį“, – pasakoja biologas.

Širšalai medžioja vabzdžius
Žmonės dažnai širšes palaiko vapsvomis, nes šios yra gana panašios. Tačiau visiškai kitaip atrodo širšalai – pasak L. Grigaliūno, šių vabzdžių dydis kaip mažasis žmogaus pirštelis. Iš esmės širšių ir širšalų gyvenimo būdas labai panašus, nors biologas pastebi, kad širšalai ne tokie agresyvūs ir taikesni negu mažiukės širšės.
„Mažiukės yra gerokai piktesnės. Žinoma, jeigu keliama grėsmė širšalams ir jie jaučia pavojų arti jų lizdo, jie irgi gali būti pavojingi. O šiaip jie mažiau sukiojasi aplink žmogų ir ne taip mėgsta vaisius kaip mažiukės“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Ne vienam yra tekę matyti būrius širšalų, skraidančių aplink šviečiantį žibintą – o kodėl šie vabzdžiai taip elgiasi. Pasak biologo, prie šviesos širšalai dažniausiai skrenda dėl to, kad jie medžioja kitus vabzdžius, kuriuos traukia ta šviesa, pavyzdžiui, naktinius drugelius.
„Širšalai dažnai medžioja prietemoje ir net naktį, kai yra koks nors šviesos šaltinis. Jie gaudo kitus vabzdžius, kuriuos neša į savo lizdą ir maitina augančias lervas. Jie patys labiau mėgsta nuo žydinčių augalų rinkti nektarą ir juo maitintis. Aišku, saldžios medžiagos prie žmogaus stalo taip pat juos traukia, bet jie nėra taip linkę į tokius skanėstus kaip mažosios vapsvos“, – teigia pašnekovas.
Taip pat jis pastebi, kad širšalai rečiau sutinkami miesto centre – jie dažniau apsigyvena ramesnėse vietose, miesto pakraščiuose, kaimo vietovėse.

Nepageidautinų vabzdžių naikinimas
L. Grigaliūnas pasakoja apie galimas prevencines priemones, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų vabzdžių. Anot jo, lauke esančią pastogę arba pavėsinę, kurioje dažnai žmonės valgo įvairius vaisius ar uogas, reikia uždengti, nes kitaip vasaros gėrybių kvapas privilios daugybę širšių. Apsisaugoti nuo šių vabzdžių įsikūrimo neįmanoma – niekas nėra apsaugotas. Nebent pavasarį akylai stebėsite, ar aplinkui neskraido kokia širšė motinėlė, kuri gali susisukti lizdą. Pasak biologo, kol lizdas labai mažas, maždaug teniso kamuoliuko dydžio, ir paprastas žmogus gali jį sunaikinti. Tačiau esant žmogaus galvos dydžio lizdui geriau kreiptis į specialistus ir nerizikuoti savo sveikata.
„Žinoma, reikia saugotis ir mažiuko lizdelio, bet nuo vienos širšės lengviau apsisaugoti negu nuo viso spiečiaus. Aišku, ne visada taip paprasta pastebėti, kai širšės įsikuria netoliese. Dažniau žmonės tai pamato tik tada, kai padidėja skraidančių darbininkių skaičius“, – sako biologas.
O ar verta bandyti išnaikinti širšes įvairiais aerozoliniais purškalais nuo vabzdžių. Specialistas teigia, kad tokios priemonės nėra pakankamai efektyvios ir saugios, kad su jomis būtų galima išnaikinti kabantį lizdą.
„Kalbu apie dabartinį metą, kai jau lizdai pakankamai nemaži. Gali nupurkšti tą lizdą, kažkiek širšių, žinoma, gaus tos medžiagos, bet vis tiek ji neprasiskverbs, o kitos širšės, kurios skraidžioja ir grįžta iš aplinkos, bus labiau suerzintos. Todėl su aerozoliais aš iš tikrųjų nepatarčiau žaisti. Jeigu aptikote, kad kaimynystėje yra didelis lizdas, ar kažkur jos lenda už sienų ir dūzgia, geriau būtų išsikviesti specialistus, kurie profesionaliai atliks darbą“, – sako biologas.

 

 
Straipsnių peržiūros
94584195
Į viršų