Gruodžio pirmąją minima pasaulinė AIDS diena. Šia proga kasmet siekiama sustiprinti visuomenės budrumą ir padidinti gyventojų informuotumą apie ŽIV ir AIDS. Vien praėjusiais metai Lietuvoje užregistruota 160 naujų susirgimo ŽIV infekcija atvejų. 71,3 procento naujų užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 28,7 proc. – moterys.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų ŽIV dalį sudaro 20-39 metų amžiaus asmenys. Dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti visiems besirūpinantiems savo sveikata bei rizikos grupėms priklausantiems asmenims: vartojantiems narkotikus, homoseksualams, asmenims, dažnai keičiantiems lytinius partnerius, asmenims, turėjusiems nesaugių lytinių santykių, asmenims, turėjusiems sąlytį (įskaitant ir profesinį) su ŽIV užsikrėtusio ar galimai užsikrėtusio asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais.
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija yra lėtinė, retrovirusų sukeliama užkrečiamoji liga. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) yra sindromas, sukeltas žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Virusas pažeidžia kūno imuninę apsaugos sistemą taip, kad pastaroji negali kovoti su infekcijomis. Daugeliui sergančiųjų AIDS išsivysto tam tikros vėžio formos. Jie taip pat gali susirgti sunkiomis plaučių, virškinimo sistemos, centrinės nervų sistemos ir odos infekcinėmis ligomis. Požymiai - priklauso nuo to, kaip greitai virusas sugeba pažeisti žmogaus imuninę sistemą. Liga vystosi palaipsniui. Pradžioje ji pasireiškia bendro negalavimo reiškiniais: karščiavimu be aiškios priežasties, prakaitavimu, bendru silpnumu, viduriavimu, limfmazgių padidėjimu, svorio sumažėjimu, kiti požymiai priklauso nuo to, kokie organai yra pažeidžiami. Užsikrėsti galima lytinių santykių metu (per tiesiąją žarną, makštį ar burną), per kraują, naudojant užkrėstas adatas, švirkštus arba kitą kraują injekuojančią įrangą. ŽIV gali būti perduodamas iš motinos vaikui pro placentą, gimdymo metu arba per motinos pieną.
ŽIV ir AIDS dažnai tapatinami. Vadinamasis žmogaus imunodeficito virusas ŽIV, kuris yra mažesnis už bakteriją ir gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. AIDS – vėlyvoji ŽIV stadija, kuri diagnozuojama tuomet, kai ŽIV galutinai pažeidžia organizmo imuninę sistemą. Tada žmogus suserga sunkiomis lėtinėmis ligomis. Pavėluotai pradėtas ŽIV gydymas gali sukelti įvairias komplikacijas ir nuo to galimai prastėja gyvenimo trukmė ir kokybė. Liūdniausia tai, kad užsikrėtusieji, patys to neįtardami, gali būti užkrėtę ŽIV kitus.
