Hepatito A virusas paplitęs beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, todėl dažniausiai hepatitas A priskiriamas prie „keliautojų“ užkrečiamųjų ligų. Tačiau ilgą laiką esant mažam sergamumui didžioji dalis gyventojų tampa imlūs hepatito A virusui ir kyla protrūkiai net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Šiaulių visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad Lietuvoje 2014 metais sirgo 42 asmenys, Šiauliuose – 2.
Hepatitas A – virusinė kepenų liga
Hepatitas A – tai užkrečiamoji virusų sukelta kepenų liga. Ji pasireiškia įvairiai: nuo beveik besimptomių formų, trunkančių keletą savaičių, iki sunkių ligos, trunkančios keletą mėnesių, formų. Hepatitu A užsikrečiama, jei į virškinamąjį traktą patenka hepatito A virusas per nešvarias rankas, kitus daiktus, su maistu ar vandeniu. Hepatito A virusą į aplinką išskiria hepatito A virusu infekuotas žmogus su išmatomis, ir net mikroskopinių jų dalelių pakanka, kad per nešvarias rankas, kitus daiktus, maistą, vandenį užsikrėstų kitas žmogus. Hepatitas A plinta, jeigu infekuotas (galintis užkrėsti) žmogus pasinaudojęs tualetu nenusiplauna arba neteisingai nusiplauna rankas ir jomis liečia įvairius daiktus ar maistą. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu A yra vaikams, nes dažnai jų higienos įgūdžiai nepakankami ir jų tarpe daugiausiai imlių hepatitui A.
Dažniausiai serga vaikai
Hepatito A virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai tuo tarpu pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai viruso išskyrimas į aplinką tęsiasi apie 3 savaites.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių trunka 14 – 50 dienų, vidutiniškai 28 dienas. Liga pasireiškia priklausomai nuo ligonio amžiaus. Apie 90 % vaikų iki 6 metų amžiaus pasireiškia besimptomė infekcija, 40–50 % vyresnių vaikų ir 70–80 % suaugusiųjų liga gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, skausmu dešinėje pašonėje, patamsėjusiu šlapimu, gelta. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki pusės metų. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.
Hepatito A virusai yra atsparūs išorės aplinkos veiksniams, šalčio, aukštos temperatūros poveikiui, išdžiūvimui ir kt. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau.
Imunitetas prieš hepatitą A įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Persirgus hepatitu A susidaro ilgalaikis imunitetas, antrą kartą šia liga nesergama. Pasiskiepijus irgi sukuriama ilgalaikė apsauga.
Visada padės tinkama rankų higiena
Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusui plisti. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje.
Rankas plauti būtina po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu. Taip pat tada, kai rankos vizualiai yra nešvarios, prieš valgį ir maisto gaminimą, kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu. Rankas plaukite, kai planuojate ruošti maistą arba jį jau paruošėte, suteršus rankas ekskretais ir sekretais, po žaidynių, darbų lauke. Privalu dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.
Viena iš efektyviausių hepatito A profilaktikos priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2–4 savaičių įskiepijus pirmą vakcinos dozę. Antra dozė skiepijama praėjus 6–12 mėn. po pirmosios. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.
Pagal ŠVSB parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ
