Paskutinį vasaros mėnesį į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos priimamąjį kasdien plūsta tėvai su vabzdžių sukandžiotais mažamečiais vaikais. Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sako, jog neretai tėvai perlenkia lazdą dėl menkiausio išbėrimo ar patinimo, tačiau, anot gydytojos, sunerimti reikėtų, jei vaikas vemia, sunkiai kvėpuoja. Apie tai, kaip apsaugoti mažuosius vasarą ir kaip juos pasiruošti artėjančiam mokslo metų sezonui, pasakoja gydytoja L. G. Bekerienė.
Kiekvienam skauda skirtingai
Pasak L. G. Bekerienės, vaikams alergizuojančias reakcijas iššaukia nebūtinai tik širšės ar bitės įgėlimas. Neretai jų oda parausta net ir įkandus uodui. Tačiau, pasak gydytojos L. G. Bekerienės, svarbu žinoti, kokio vabzdžio tai įkandimas, kad medikai lengviau susiorientuotų, kokios pagalbos nukentėjusiajam reikia.
„Bitė palieka geluonį, kurį reikia ištraukti ir ant tos įgėlimo vietos geriausia dėti šaltą kompresą. Jei vaikas labai verkia, patariame duoti jam nuskausminamųjų vaistų. Skausmo skalė yra skirtinga, nes po bitės įgėlimo vienas vaikas gali labai verkti, o kitas ne. Pasitaiko atvejų, kai į priimamąjį atvyksta tėvai su vaiku, kuris be perstojo jau valandą rėkia, o tėvai nieko nedaro, kad tam vaikui būtų lengviau. Nereikia kankinti vaikų. Yra nuskausminamųjų vaistų, tokių kaip paracetamolis, tinkančių vaikams. Paprastai tėvai žino šį pirmosios pagalbos vaistą. Yra ir tepalų, kurie po įkandimų malšina sudirgusią odą“, – aiškina gydytoja.
Pasak L. G. Bekerienės, esant tik vietinei reakcijai po bitės ar širšės įgėlimo, vykti į gydymo įstaigą nėra būtina, tačiau jei vaikas vemia ar vabzdys įkando į liežuvį, kyla pavojus sveikatai. Ypač sunerimti reikėtų, kai įgelia ne vienas, o keli vabzdžiai.
„Prisimenu atvejį, kai vaikui įgėlė širšė ar bitė į skruostą ir su švilpukais atskubėjo baimės pilni tėvai. Tačiau reikia turėti priešalerginių vaistų, nors ne kiekvieną kartą ir jų prireikia. Tokių atvejų, kai tėvai patys supanikuoja, gana daug. Tačiau svarbiausia nuraminti vaiką, duoti jam atsigerti vandens ir bandyti nuskausminti jam skaudamą vietą“, – sako L. G. Bekerienė.
Nors, anot gydytojos, reikėtų pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris geriausiai žino apie pacientą.
Atsarga būtina ir poilsiaujant
Pasak gydytojos, būnant gamtoje svarbu laiku pamatyti, kad vaikui įgėlė koks vabzdys ir sekant vaiko sveikatos būklę atitinkamai reaguoti, nes ne visada reikia greitosios medicinos pagalbos. „Tėvams patarčiau būnant gamtoje neduoti vaikams saldžių gėrimų ir kito saldaus maisto, kad juos valgant neatsitiktų nelaimė. Dažniausiai valgant kokią saldžią kriaušę ir įgelia bitė ar širšė. Bet kuriuo atveju, kai vaikas valgo, reikia būti šalia suaugusiam žmogui, siekiant užtikrinti savalaikę pagalbą įgėlus vabzdžiui ar netyčia paspringus“, – įspėja L. G. Bekerienė.
Todėl, anot gydytojos, ypač kai žmonės ruošiasi į gamtą, turėtų įsigyti priemonių nuo erkių ir vabzdžių.
„Geriausia gamtoje vaikus rengti šviesiais drabužėliais, ant kurių lengviau pastebima ropojanti erkė. Kadangi erkė paprastai įsisiurbia tik per dvi valandas, jau po valandos rekomenduojama apžiūrėti vaiką. Tėvams rekomenduojame atkreipti dėmesį ir į vaikų avalynę, nes nors ir vasara, būnant gamtoje geriau būti ne su basutėmis, o su uždara avalyne. Grįžus iš gamtos būtina nusirengti drabužius ir nusiprausti. Visai neseniai mums atvežė vaiką, kuriam erkė įsisiurbė būnant tiesiog miesto parke. Todėl negali žinoti, kur ir kada ji gali įsisiurbti“, – teigia gydytoja.
Jei yra erkė – būtina ją ištraukti
Labai dažnai į Moters ir vaiko kliniką atvyksta iš parkų tėveliai, kurių vaikams įsisiurbė erkė. Tačiau erkės traukimas priskiriamas būtinajai pagalbai, todėl pastebėjus įsisiurbusią erkę bet kuriuo metu galima pagalbos kreiptis į bet kurį artimiausią priėmimo skyrių.
„Norėčiau pasakyti, jog pasitaiko ir gydytojams, kad traukiant erkę nutrūksta jos galvutė. Tačiau nereikėtų per daug nerimauti, nes pats organizmas likusį svetimkūnį išstumia lauk. Paprastai po erkės įkandimo medikai tik rekomenduoja stebėti įkandimo vietą ir papildomo gydymo neskiria. Dažniausiai būnant gamtoje patys traukia erkes net ir vaikučiams, tačiau skirtumo, medikai ar pats žmogus ją trauks, nėra. Svarbu vėlesnis įkandimo vietos stebėjimas“, – aiškina L. G. Bekerienė.
Pasibaigus vasarai – pasiruošimas mokslo metams
Pasak gydytojos L. G. Bekerienės, nepajusime, kai prabėgs vasara, tad jau dabar reikia pagalvoti apie tai, kad greitai vaikai sugrįš į mokymo įstaigas. Pasak L. G. Bekerienės, vaikui, kuris tik ką pradės lankyti lopšelį-darželį ar mokyklą, reikalingas ne tik psichologinis adaptacinis periodas, bet ir jo sveikatos adaptacija. Paprastai vaikas per pirmąsias savaites yra jautresnis bet kokiai infekcijai vaikų grupėje.
„Manau, jog labai svarbi higiena būnant viešose vietose, ypač mokymosi įstaigose. Todėl vaikus pirmiausia reikėtų stengtis išmokyti elementariausios higienos. Taip pat vaikus nuo ligų saugo ir skiepai, o kitaip stiprinti imunitetą nelabai įmanoma. Manau, jog imunitetas vaiko bus stiprus, jei jis turės miego režimą ir gerai maitinsis. Todėl jau dabar tėveliai galėtų pradėti vaiką pratinti prie režimo, kad jis laiku miegotų, laiku valgytų pusryčius ir pietus. Didžiausią poveikį vaiko adaptaciniam periodui mokymo įstaigoje turi vaiko psichologinė būsena. Tad jei vaikas gerai jausis, jis norės būti su vaikai, mažiau sirgs“, – sako L. G. Bekerienė.



