Intersticinių (difuzinių) plaučių ligų identifikavimas ir nustatymas gali būti pakankamai sudėtingas. Į šią plačią kategoriją patenka daugybė sutrikimų. Be to, tokias ligas gali imituoti įvairiausios kitos sveikatos problemos. Todėl prieš nustatydami galutinę diagnozę gydytojai privalo jas atmesti. Daugiau apie tai, kaip diagnozuojamos plaučių ligos – šiame straipsnyje.
Laboratoriniai tyrimai
Vienas iš būdų nustatyti plaučių ligą yra kraujo tyrimai. Tam tikri iš jų gali padėti aptikti baltymus, antikūnus ir kitus autoimuninių ligų ar uždegiminių reakcijų į aplinkos poveikį, pavyzdžiui, pelėsių ar paukščių baltymus, žymenis.
Vaizdo tyrimai
Intersticinių plaučių ligų nustatymui atliekami ir vaizdo tyrimai. Pagrindinis ir dažnai pirmasis iš jų – plaučių rentgenograma, kurią atlieka radiologai. Tai visiškai neskausminga procedūra, padedanti diagnozuoti įvairius organizmo negalavimus ar sužalojimus. Jos metu specialistas stebi plaučius specialiame monitoriuje ir įvertinęs vaizdus pateikia galutinę išvadą.
Paprastai rentgeno tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo. Jo metu gydytojas gali paprašyti tiesiog nusiimti kai kuriuos drabužius ar papuošalus, kurie trukdytų tyrimui. Rentgenograma atliekama maždaug per 5–10 minučių. Svarbu pastebėti, kad didelės rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Todėl tokio tyrimo nerekomenduojama atlikti daugiau nei 1–2 kartus per metus, taip pat nėščioms moterims.
Kitas vaido tyrimas, padedantis nustatyti plaučių ligas, yra kompiuterinė tomografija (KT). Specialūs skaitytuvai kompiuteriu sujungia iš daugelio skirtingų kampų padarytas rentgeno nuotraukas, kad gautų vidinių struktūrų skerspjūvio vaizdus.
Didelės skiriamosios gebos KT tyrimas ypač naudingas siekiant nustatyti intersticinės ligos sukeliamo plaučių pažeidimo mastą. Taip pat jis gali suteikti išsamią fibrozės informaciją, kuri praverčia tikslinant diagnozę ir priimant sprendimus dėl gydymo.
Specialaus pasiruošimo tokiam plaučių tyrimui paprastai nereikia. Jo trukmė yra maždaug 15 minučių. Kompiuterinės tomografijos metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, todėl gydytojas prieš tai turi įvertinti rizikos ir naudos santykį. Toks tyrimas neturėtų būti atliekamas nėščioms moterims, taip pat pacientams, kurie yra jautrūs jodo preparatams.
Plaučių funkcijos tyrimai
Siekiant nustatyti plaučių ligas gali būti atliekama spirometrija ir dujų difuzijos tyrimas. Jų metu pacientui reikia greitai ir stipriai iškvėpti per vamzdelį, sujungtą su aparatu. Šis matuoja, kiek oro gali tilpti plaučiuose ir kaip greitai žmogus gali jį iš ten pašalinti. Taip pat nustatoma, kaip lengvai deguonis gali judėti iš plaučių į kraują.
Dar vienas plaučių funkcijos tyrimas – oksimetrija. Tai pakankamai paprastas testas, kurio metu deguonies prisotinimui kraujyje matuoti naudojamas nedidelis prietaisas, uždėtas ant vieno piršto. Šis tyrimas gali būti atliekamas ramybės arba aktyvioje būsenoje, norint stebėti plaučių ligos eiga ir sunkumą.
Kai kuriuos plaučių sutrikimus diagnozuoti gali būti sunkiau. Bet kokiu atveju, jaučiant ligos simptomus, svarbu kreiptis į specialistus. Jie gali nustatyti tikslią problemą ir padėti ją išspręsti.
