Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra prarandama ar išmetama. ES Komisijos duomenimis, per metus Europos Sąjungoje iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Preliminariais duomenimis, vienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg, o Lietuvoje vidutiniškai kiekvienas išmetame apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvalgytas. Tokią liūdną statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Žala ne tik piniginei, bet visai gyvybei
Maisto švaistymas yra didelė problema ne tik finansiniu, bet ir socialiniu, etiniu bei aplinkosauginiu požiūriu: pasaulyje badauja apie dešimtadalis, 800 milijonų, žmonių. Paskaičiuota, kad vien maistu, kuris išmetamas Europoje, būtų galima pamaitinti 200 milijonų žmonių. Be to, atsakingiau vartodami, sumažintume ribotų išteklių eikvojimą, sulėtintume klimato kaitą ir miškų kirtimą, biosferos nykimą. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) skaičiavimu, maisto švaistymas yra „atsakingas“ už maždaug 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos per metus.

Atsakingas maitinimo planavimas
Prisidėdami prie JTO Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų, vienas didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS šešias savaites tyrė maisto išmetimo tendencijas 6 Baltijos jūroje plaukiojančiuose keltuose. Tyrimo rezultatus pakomentavo Vaidas Krūmas, DFDS Laivų maitinimo vadovas Baltijos šalims. V. Krūmo teigimu, gauti rezultatai atitinka tvariosios statistikos reikalavimus, neviršijama 15 proc. po pagaminimo išmetamo maisto ribos, tačiau bendrovė numatė būdus, kaip dar labiau sumažinti išmetamo maisto kiekius: „Mūsų virtuvės personalas labai sąmoningai stebi klientų poreikius, jų valgymo įpročius, žymisi mėgstamus ir nemėgstamus patiekalus, peržiūri porcijų dydžius. Pastebime, kad tam tikri receptai sulaukia didesnio pasisekimo tarp keleivių, todėl analizuojame, kokie komponentai patinka daugumai, ko reiktų mažiau sėkmingiems patiekalams. Siekiama, kad pasirinkimas išliktų didelis, tačiau efektyvumo kriterijus – ne mažiau svarbus. Kruopščiai prižiūrime maisto produktų užsakymus: užsisakome maisto tiek, kiek jo galime sunaudoti, todėl didelė darbo dalis yra pasiruošimas ir poreikių įvertinimas. O maisto produktus mūsų virtuvės komanda naudoja tikrai kūrybingai: stengiamės, kad geri, vartoti tinkami produktai nebūtų išmetami, todėl kokybiški produktai, nesuvalgyti reiso metu, siūlomi keleiviams išsinešti.“

Skatina keleivių elgesio pokyčius
Pasak V. Krūmo, keleiviai DFDS keltuose kasmet suvalgo daugiau nei 197 tonas vaisių, uogų, grybų ir daržovių, 113 tonų mėsos, 51 toną duonos ir jos gaminių,27 tonas žuvies, 25 tonas kiaušinių ir jų gaminių. Keltuose per metus išgeriama daugiau nei 79 tonos vandens, 72 tonos pieno ir jo produktų, 26 tonos vaisvandenių. Net ir 12 proc. išmetamo maisto nuo šių kiekių yra daug, todėl savitarnos restoranuose bendrovė skatins keleivius sąmoningai ir atsakingai rinktis patiekalus.

„Pastebime, kad savitarnos restoranuose keleiviai į lėkštę įsideda visko, o po to dalies patiekalų net neparagauja. Mes nuolat primename, kad prie savitarnos bufeto galima sugrįžti tiek kartų, kiek tik norisi, todėl ir į lėkštes galima įsidėti mažiau maisto, sąmoningai ragaujant, atrandant labiausiai patinkančius skonius ir tada sugrįžtant pasipildyti lėkštę. Juk dažnai išmetama tai, kas neatitiko mūsų lūkesčių, o „iš akies“ ne visada lengva nustatyti, kas bus skanu. Ir toks mažas individualus elgsenos pokytis gali prisidėti prie didelių pokyčių maisto išmetimo mažinimo srityje.

Gaminkime ir iš  maisto likučių
Mes kiekvienas taip pat gelėtume prisidėti prie žaliojo kurso – mažinti maisto išmetimą. Dažnai daug maisto nespėjame suvartoti ir išmetame, nes perkame neplanuodami. Norėdami to išvengti, prieš eidami į parduotuvę turėtume atsakingai susidėlioti pirkinių sąrašą, taip pat ir savaitės ar bent kelių dienų valgiaraštį. Šiaulietė dailės ir technologijų mokytoja Aldona pataria, kad maistas ilgiau nesuges, jei nesunaudotus produktus užšaldysime, o indelius su maistu  prieš dėdami į šaldytuvą aptrauksime maistine plėvele. Pedagogė primena, kad perkant maistą svarbu atkreipti dėmesį į žymėjimą. Produktai su užrašu „Tinka vartoti iki …( data)“ laikomi šaldytuvuose ir jų galiojimo terminas ne ilgesnis nei 30 parų. Po šio termino produktai netinkami vartojimui.

Geriausias iki … (data)“ žymimi produktai laikomi kambario temperatūroje. Jei nespėjome suvartotiiki nurodytos datos, maistas dar nesugedęs, bet gali būti dalinai praradęs spalvą, formą, aromatą.

Pasak technologijų mokytojos, nemažai maisto susitaupytų gaminant iš įvairiausių likučių: pavyzdžiui, likusią keptą paukštieną ar žuvį galima panaudoti įvairioms salotoms, troškiniams su daržovėmis, užkepėlėms, picoms, karštiems sumuštiniams ir kt. Padžiūvusią duoną apkepkime su česnaku. Iš batono riekelių galime pasidaryti džiūvėsėlius ar panaudoti  kepdami kiaušinienę. Kruopų košės likučius galime skaninti įvairiomis daržovėmis ir plaktu kiaušiniu. Pakaitinus bus naujas gardus patiekalas. Padžiūvęs rūkytas kumpis puikiai paskanins barščius. Jei matote, kad nespėsite suvalgyti vaisių, išvirkite kompotą arba sutrinkite, sunaudokite košei ar blyneliams pagardinti ir pan. Nebijokite fantazuoti.

Prie maisto taupymo jaunos šeimos galėtų prisidėti ir pratindamos savo vaikus valgyti sveikesnį paprastą maistą. Pedagogė pastebėjo, kad vaikų darželiuose ir mokyklose didelė dalis vaikų nevalgo pusryčių, nes ateina krimsdami sausainius. Stebisi, kad jaunos mamos, užuot virusios košę, pasiūlo saldžių dribsnių, kurie maistine verte neprilygsta natūraliomes kruopoms. Įpratę prie saldumynų vaikai nenoriai valgo ugdymo įstaigoje paruoštą šiltą maistą, kuris iš tiesų yra kokybiškas ir skanus.

Taigi išradingai gamindami namuose, įtraukdami į šį procesą vaikus, galime ne tik prisidėti prie maisto taupymo, bet ir skatinti vaikus sveikai maitintis bei džiugiai praleisti laiką su šeima.