Nuo š. m. balandžio 13 d. iki gegužės Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Jaukai su vakcina mėtomi iš orlaivių pasienyje su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Vakcinos aprašą galima rasti VMVT interneto svetainėje. Iš viso Lietuvos teritorijoje  išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, jog radus jaukų – jų negalima liesti. Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į  gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT.

Pasiutligė valdoma
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nė vienas asmuo.

Pernai daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2017 m. 73,7 proc. (3 730 asmenų) nukentėjo nuo šunų, kačių – 23,3 proc. (1 182 asm.), žiurkių – 0,6 proc. (31 asm.), galvijų – 0,03 proc. (2 asm.), kitų naminių gyvūnų – 0,9 proc. (48 asm.), kitų laukinių gyvūnų – 1,3 proc. (65 asmenų).Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimasis nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.

1964–2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo ligos registruotas 2007 m., kai 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Nuo 2006 m. Lietuvoje VMVT sistemingai vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, o 2017 m. nebuvo nustatyta nė vieno gyvūnų pasiutligės atvejo.

Parengta pagal  ULAC