Agresyvus vėžys nesugriovė šiauliečio gyvenimo. Jis nesuvaržytas ligos gyvena jau penkerius metus. Pats patyręs gydymo galią, dabar tikisi, kad ne tik jam, bet ir visiems išplitusiu agresyviu vėžiu sergantiems ligoniams taps prieinami moderniausi gydymo būdai ir jie turės galimybę dar ilgiau gyventi.

Pasitikrino per vėlai
„Prostatos vėžys manęs neužklupo netikėtai, – teigia šiaulietis Vytautas S. – Nuo šios ligos mirė mano tėvas, ja sirgo ir brolis. Nors vyliausi, kad vėžys mane aplenks, – sportavau, stengiausi sveikai maitintis, tačiau taip neįvyko.“

Vytautas teigia žinojęs, kad jis, kaip ir kiti vyrai, kurių artimi giminės sirgo prostatos vėžiu, nuo 45-erių turės periodiškai pasitikrinti. Gavo net elektroninį laišką, kuriame medikai priminė, jog turi pasitikrinti. Tačiau užpuolė darbai, dažnai su darbo reikalais tekdavo būti užsienyje, tad jis praleisdavo tyrimus, vis pasiteisindamas, kad suras laiko ir pasitikrins. Bet darbai vijo darbus, ir laiko vis neatsirasdavo.

Galiausiai 2012-ųjų rudenį, nebegalėdamas kęsti duriančio skausmo po šonkauliais, jis kreipėsi į šeimos gydytoją. Šis, be kitų tyrimų, Vytautui rekomendavo atlikti ir prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Greitai šiaulietis iš poliklinikos sulaukė medikų skambučio – jie kvietė dar kartą pas juos apsilankyti.

„Kai atėjau pas gydytoją, ji man pasakė, kad PSA tyrimas labai prastas ir iš karto nusiuntė pas onkologus“, – prisimena vyras.

Išsamesni tyrimai ne tik patvirtino šeimos gydytojos įtarimą, bet ir parodė, kad vėžys išplitęs. Vytautui tuomet buvo vos 46-eri.

„Iš pradžių net nesupratau, ką gydytojas man sako, – nieko nebegirdėjau, nieko nebemačiau. Išlėkiau iš ligoninės ir net neatsimenu, kur ėjau, – ilgai klaidžiojau po miestą. Po poros dienų paskambino slaugytoja ir paprašė, kad dar kartą ateičiau pas gydytoją. Dar pasiūlė atsivesti žmoną“, – prisimena Vytautas.

Jis taip ir padarė.

Onkologai Vytautui paaiškino, kad liga išplito, todėl pasveikti jis negalės, tačiau gali gydytis ir dar keletą metų gyventi. „Bet aš nebenorėjau nieko“, – prisipažįsta šiaulietis. Gydytis Vytautą įkalbėjo žmona. „Ji pasitelkė pačius negražiausius moteriškus metodus – apkaltino mane, kad esu egoistas, kad ji man atsibodusi, todėl noriu ją palikti, kad visiškai nesirūpinu, kaip ji su vaikais gyvens toliau. Man nieko kito neliko, kaip tik sutikti gydytis“, – juokiasi vyras.

Nuo tada, kai pradėjo gydymą jau praėjo penkeri metai. Vytautas teigia, kad tada nė neįtaręs, jog galės gyventi taip ilgai – atrodė, kad dienos suskaičiuotos. Per tą laiką du vaikai – dukra ir sūnus baigė studijas, pradėjo dirbti, tad jiems nebereikia paramos. O jis pats teigia – jaučiasi gana gerai.

„Jei ne žmona, būčiau miręs. Gudrios jūs, moterys“, – šypsosi Vytautas.

Vyras atidžiai seka medicinos naujienas ir yra įsitikinęs, kad jeigu yra galimybė gydytis efektyviau, tai turi būti prieinama ligoniams.

Serga daugiau nei Vakarų Europoje
Per pastaruosius dešimt metų, kai Lietuvoje buvo įdiegta priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, įvyko daug gerų pokyčių. Anksčiau pusei susirgusių vyrų liga buvo nustatoma per vėlai – III–IV stadijos, kai padėti labai sunku. Dabar iki 70 proc. ligonių susirgimas nustatomas ankstyvos stadijos.

Vis dėlto kasmet prostatos vėžys nustatomas beveik 3500 Lietuvos vyrų – gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. Ten iš 100 tūkstančių vyrų suserga 174, o mūsų šalyje – net 200.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė Sonata Varvuolytė teigia, kad ankstyva priešinės liaukos vėžio diagnostika padidina galimybę sėkmingai gydyti žmones – liga neišplinta, ligonis gali džiaugtis gyvenimu.

„Šeimos gydytojams tai yra tam tikras iššūkis – bandome surasti asmenis, kurie ką tik susirgo, kurie dar nejaučia ligos simptomų. Šiuo metu geriausia ir patikimiausia priemonė yra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas – visi 50 metų sulaukę vyrai turi dalyvauti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – sakė S. Varvuolytė.

Gydytoja pabrėžia, kad vyrai, kurių artimieji – tėvai, broliai – yra sirgę prostatos vėžiu, turi pradėti tikrintis nuo 45-erių metų, nes jie gali būti paveldėję šeiminio prostatos vėžio geną. Taip nutiko ir šiauliečiui Vytautui S.

Tokie vyrai, ir net nesulaukę 45-erių metų, kai dar negali dalyvauti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, turėtų kreiptis į gydytojus, jei pajunta „nekaltus simptomus“ – dažnai šlapinasi, ypač naktį, jiems sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą, taip pat jeigu yra silpna ar lėta šlapimo srovė, o šlapime yra kraujo ar spermos, jeigu jiems skauda apatinę nugaros dalį, klubus ar po šonkauliais.

Galimybių daug, bet...
Respublikinės Šiaulių ligoninės onkologijos klinikos gydytoja onkologė Judita Filipauskienė teigia, kad Lietuvos žmonėms dabar prieinamas toks pat gydymas, koks taikomas Vakarų šalyse: operacijos, minimaliai invaziniai gydymo būdai, radioterapija, chemoterapija, moderniausi vaistai, pažangūs taikinių terapijos vaistai, kuriais galima valdyti išplitusią agresyvią ligą. „Būna, kad agresyvų vėžį nustatome jauniems vyrams, tačiau tai nereiškia, kad jie turi nusiminti, – yra daug būdų jiems padėti“, – teigia specialistė.

Gydytoja prisimena vieną savo pacientą, kuriam išplitęs agresyvus vėžys buvo nustatytas, kai jis buvo 46-erių. Dabar šis vyras su vėžiu jau dvylika metų. „Visą šį laiką jis vartoja vaistų ir yra darbingas, gyvena įprastai, yra nepriklausomas nuo ligos. Neseniai jam buvo sustiprėję skausmai, skyrėme kitų vaistų ir jis pasitaisė. Nekalbame apie tai, kad šis ligonis pasveiks, tačiau kontroliuojame ligą, lengviname simptomus. Tam yra daug būdų. Žmonės gali normaliai gyventi ilgą laiką. O gal ateityje atsiras kitų gydymo metodų, kuriais galėsime dar daugiau padėti savo pacientams“, – sako gydytoja.

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius tvirtina, jog onkologai jau ruošiasi naujai gydyti ligonius – tiksliau operuoti, taikyti jiems židininę terapiją. Tai reiškia, kad bus naikinami vėžio židiniai, o ne visa liauka, kaip dabar. Todėl pacientai jausis geriau.

Vis dėlto urologai įsitikinę, jog to negana. Europos vėžio pacientų koalicija „Europa Uomo“ ir Europos urologų asociacija parengė susitarimą, kuris vadinamas „Baltąja knyga“. Jame teigiama, jog valstybės narės turi siekti, kad vyrai būtų kuo geriau informuoti apie prostatos vėžį, o šalys narės prostatos vėžio gydymui skirtų daugiau lėšų – tik taip gali būti pagerinta vyrų, sergančių prostatos vėžiu, diagnostika bei gydymas. Taip pat Europos institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūra ir visiems, kuriems gali būti naudinga, turi būti prieinamas inovatyvus individualizuotas gydymas. Tam medikams turi būti užtikrintos galimybės naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis, – tik taip jie galės greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligą, gydyti pacientus.

Rugsėjo 27-ąją Europos gydytojai, ligoniai, politikai bei visuomeninių organizacijų atstovai rinksis Briuselyje, Europos parlamente, ir diskutuos, kaip kovoti su liga, kad ji būtų kuo mažesnė našta ir sergantiems žmonėms, ir visuomenei.