Organizmą stiprinančios ir detoksikacinės žiedadulkių savybės aprašomos jau Tibeto knygose ir Avicenos (980 – 1037) raštuose. Šias savybes nuo senų laikų žinojo bei mokėjo panaudoti ir Lietuvos bitininkai, todėl daugelis jų buvo stiprios sveikatos ir ilgaamžiai.
Pirmą kartą žiedadulkes klinikoje 1956 metais išbandė profesorius R. Šovanas, kuris įrodė jų reguliuojantį ir normalizuojantį poveikį žarnynui. Buvo geri rezultatai žiedadulkėmis gydant inkstus ir šlapimtakius.
Vienas iš naudingiausių produktų
Žiedadulkės yra laikomos bičių produktu, nes būtent šie vabzdžiai jas surenka iš įvairių žydinčių augalų.
Žiedadulkės yra vyriškasis žiedo elementas, sudarytas iš atskirų mažyčių grūdelių ir reikalingas tam, kad patektų į jo piestelės purką, joje išvešėtų, o po to ten sunoktų sėkla.
Žiūrint paprastai, žiedadulkės atrodo kaip smulkūs milteliai. Žiūrint mikroskopu matyti, kad priklausomai nuo augalo, iš kurio jos surinktos, žiedadulkės skiriasi savo dydžiu, spalva, forma, paviršiaus išvaizda ir t. t.
Pavyzdžiui, akacijos žiedadulkės yra baltos, avietės – pilkšvos, grikių – gelsvos, obelų – geltonos, kriaušės – raudonos. Jų spalvą sąlygoja augaliniai pigmentai, karotinoidai ir flavonoidai.
Žydintys augalai pagamina labai daug žiedadulkių, kuriomis jie gali sunokinti sėklas ir plisti gamtoje.
Žmonės iš bičių surenkamą produktą laiko vienu iš naudingiausių dėl jo maistinės vertės ir gydomųjų savybių.
Žiedadulkių gydomosios savybės
Žiedadulkėse yra daugiau nei 240 medžiagų, svarbių žmogaus organizmo biocheminiams procesams. Jose yra net 28 cheminiai elementai.
Šis produktas turi visų mikroelementų, būtinų normaliam gyvo organizmo vystymuisi. Ypač daug jose yra kalio. Gana daug – geležies, vario, kobalto, nemažai kalcio, fosforo, magnio, cinko, mangano, chromo, jodo. Žiedadulkėse yra visų nepakeičiamųjų amino rūgščių, būtinų žmogaus organizmui. Žiedadulkėse gausu įvairių vitaminų, ypač B grupės, E, C, D, PP, karotinoidų.
Beje, įvairių medžiagų ir vitaminų kiekis jose priklauso nuo augalo, iš kurio surinkti, rūšies, klimatinių sąlygų ir kai kurių kitų veiksnių.
Žiedadulkėse yra baltymų, riebalų ir angliavandenių. Savo kaloringumu maždaug prilygsta kviečių arba rugių miltams, todėl nelaikomos ypač maistingomis. Bet jos išsiskiria ypatingomis gydomosiomis savybėmis.
Žiedadulkės malšina uždegiminius procesus, stiprina kapiliarus, „varo“ tulžį ir šlapimą, stabdo aterosklerozės ir piktybinių auglių vystymąsi. Žiedadulkėse yra fermentų, kurie gerina medžiagų apykaitą ir reguliuoja svarbiausius biocheminius procesus, vykstančius organizme.
Žiedadulkių gydomosios savybės nemažai priklauso nuo augalo, iš kurio jos yra surinktos.
Bičių duonelė irgi yra žiedadulkės, bet šis produktas šiek tiek kitokios sudėties. Joje, lyginant su žiedadulkėmis, dvigubai daugiau angliavandenių ir perpus mažiau riebalų. Šiek tiek mažiau ir baltymų, mineralinių medžiagų, bet gerokai daugiau pieno rūgšties.
Vitaminų bičių duonelėje žymiai daugiau negu žiedadulkėse. Ypač daug vitamino B1, B2, B6, PP, A, E ir D. Mineralinės druskos duonelėje sudaro maždaug 4 – 7 mg proc., organinės – 1 – 6 mg proc. Yra truputis fermentų ir hormonų.
Žiedadulkės yra unikalus produktas, kuris gerina kraujotaką ir pažeistų audinių regeneraciją, normalizuoja endokrininės ir nervų sistemos veiklą, padeda gydyti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligas, stimuliuoja imuninę sistemą, didina protinį, fizinį darbingumą, lėtina organizmo senėjimo procesus, pailgina jaunystę ir gyvenimą. Šis produktas gydo pats ir sustiprina vartojamų vaistų gydomąjį poveikį, pavyzdžiui, pastebėta, kad vartojant žiedadulkes galima sumažinti antibiotikų dozes, o kai kada ir visiškai jų atsisakyti.
Naudingiausios žiedadulkės yra šviežios, jas laikant biologinis aktyvumas sparčiai mažėja. Nustatyta, kad jau po 2-3 mėnesių vitaminų ir fermentų kiekis jose yra gerokai sumažėjęs.
Sumaišytos su medumi arba cukraus pudra, žiedadulkės ilgiau nepraranda savo vertės. Per metus jų gydomosios savybės vis tiek beveik išnyksta.
Bičių duonelės veikliosios medžiagos išlieka gerokai ilgesnį laiką, todėl ją tinka vartoti ilgiau.
Laikymo sąlygos ir vartojimas
Siekiant kuo ilgiau išsaugoti žiedadulkių savybes, jos sudžiovinamos, o vėliau dažniausiai konservuojamos su medumi arba cukraus pudra.
Stiklainiai su konservuotomis žiedadulkėmis sandariai uždengiami ir laikomi vėsioje vietoje. Galima laikyti ir nekonservuotas, tik sudžiovintas žiedadulkes, nes tokios greitai praranda savo vertę, be to, yra ne tokios skanios, karstelėjusios, kaip sumaišytos su medumi arba cukrumi.
Bičių duonelė, turėdama gerokai daugiau už žiedadulkes pieno rūgšties ir angliavandenių, laikomos koriuose nepraranda savo vertės gerokai ilgiau. Geriausia ją laikyti 1 – 12 laipsnių temperatūroje, vidutinio sausumo patalpoje.
Svarbiausia saugoti nuo pelėsių grybelių, kurie sparčiai dauginasi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, ir vadinamųjų duonelės kandžių. Nesant tinkamų sąlygų, geriausia bičių duonelę sumaišyti su medumi santykiu 1:1 arba 1:2 ir laikyti sandariai uždarytuose stiklainiuose, induose vėsioje patalpoje.
Džiovintos žiedadulkės vartojamos maždaug po 0,5 arbatinio šaukštelio du kartus per dieną, gydantis jomis dozę turėtų parinkti specialistas.
Jos kruopščiai sukramtomos, kad geriau susimaišytų su seilėmis, Jog būtų lengviau virškinamos ir nuryjamos.
Konservuotos su medumi arba cukraus pudra žiedadulkės vartojamos po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną. Panašiai vartojame ir bičių duonelę.
Žiedadulkių ir bičių duonelės vartojimas atveria plačias galimybes kovai su ankstyvu senėjimu. Naujausi tyrimai parodė, kad senstančių žmonių ir gyvulių audiniuose bei organuose žymiai sumažėja vitaminų, amino rūgščių ir mineralinių medžiagų, kurios turi nepaprastai didelės reikšmės normaliai medžiagų apykaitai. Todėl susilpnėja organizmo apsauginės jėgos, jo prisitaikymas, sumažėja ištvermingumas ir darbingumas.
Bičių produktų naudą pagyvenusių žmonių sveikatos būklei įrodo, kai kurios anksčiau atliktos klinikinės studijos, kurias atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.
