Lietuviška vasara ir šaltas oras kiek prisideda prie infekcijų kontrolės, todėl vaikai infekcinėmis ligomis serga kiek mažiau, tačiau yra ir kita medalio pusė – tada sėkmingai tęsiasi peršalimo ligų sezonas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos medikai sako, jog kol kas jie dirba įprastu ritmu ir dažniausiai sulaukia panašaus srauto mažųjų pacientų. Stebima, jog dažniau į gydymo įstaigas atvežami viduriuojantys ir aukštos temperatūros kamuojami vaikai. Vasarą padaugėja ir įvairių traumų.
Vaikų ligų gydytojai dirba įprastu ritmu
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėją laikinai pavaduojanti vaikų ligų gydytoja Zita Tamašauskaitė pastebi, kad šiuo metu daugiausia vaikai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kurias lydi viduriavimas ir karščiavimas. Dažniausiai to priežastimi tampa salmonelės, virusai.
„Mūsų skyriuje situacija gana įprasta. Gydome mažuosius visiškai taip pat, kaip ir kiekvieną dieną. Daugiau informacijos apie vaikų susirgimus neturime, nes šiuo metu mūsų skyrius yra renovuojamas, todėl visus sergančius vaikus guldome atitinkamai pagal susirgimus į skyrius ir toliau jų gydymą seka kiti gydytojai. Retai sulaukiame atgarsių apie jų tolimesnį gydymą. Pavyzdžiui, sunkūs infekciniai susirgimai yra gydomi infekcijų skyriuje. Šiuo metu kažkokių ligų išaugusio sergamumo nestebime, nors kasdien sulaukiame karščiuojančių, viduriuojančių bei kitais negalavimais besiskundžiančių vaikų. Vieną dieną mažųjų pacientų daugiau, kitą – jau mažiau. Taip ir dirbame įprastu ritmu“, – sako gydytoja.
Svarbiausia saugantis ligų – rankų higiena
Gydytojai visada tėveliams ir vaikams kartoja, jog norint išvengti užkrečiamųjų ligų labai svarbu laikytis higienos ir kuo dažniau plauti rankas. Dažnai surenkant apie vaiko sveikatą anamnezę tėveliai sako, jog vaikas valgė įprastą maistą ir nebuvo nuo ko jam užsikrėsti.
Tačiau, anot gydytojos Z. Tamašauskaitės, vasarą kartais pakanka suvalgyti vos kelias neplautas braškes, kad vaiko sveikata sustreikuotų. Kai jau vaikas serga, dėmesys skiriamas jo gydymui, o ne ligos priežasčiai, nes dažniausiai ją būna sunku nustatyti.
„Dabar nors ir vasara, tačiau lauke šaltas oras ir susirgimų kiek mažiau. Per karščius dar daugiau susirgimų būna, nes vaikai maudosi neaiškiuose vandenyse, daug laiko praleidžia saulėkaitoje, daugiau patiria ir traumų. Tačiau kol kas oro temperatūra ne tokia palanki ligoms plisti.
Žinoma, aptarnaujame daug pacientų ir ypač savaitgaliais, nes dauguma rajonų jau nebeturi savo vaikų skyrių. Todėl visi vaikučiai yra vežami į Moters ir vaiko kliniką. Tai didesnio pacientų srauto priežastimi tampa ne ligos, bet jų gydymo organizavimas rajonuose.
Noriu atkreipti dėmesį, jog ligos vis tiek siaučia ir ypač uždaruose patalpose, todėl itin reikia laikytis higienos su vaikais lankantis prekybos centruose, žaidimų kambariuose, o geriausia iš viso vengti tokių masinių subūrimų vietų, tada ir vaikai sirgs mažiau. Kartais užtenka net ir per durų rankeną susitikti su ligos sukėlėjais“, – pastebi gydytoja Z. Tamašauskaitė.
Kada medikų pagalba būtina
Kai vaikas suserga, dažnai tėvai sunkiai tvardosi ir skuba ieškoti medikų pagalbos. Tačiau gydytojai pastebi, jog kartais tėvai persistengia ir į medikus kreipiasi net esant menkiausiam negalavimui. Gydytoja Z. Tamašauskaitė sako, jog taip neturėtų būti.
„Yra atsakingi šeimos gydytojai, kurie ir turi gydyti bei prižiūrėti savo pacientus. Vykti į ligoninę reikia tik esant kritinei situacijai ar kai kyla grėsmė vaiko sveikatai, pavyzdžiui, nepavyksta sustabdyti dažno vėmimo, vaikas patenka į ligoninę, nes vemdamas ir viduriuodamas jis greitai netenka daug skysčių“, – įspėja gydytoja.
Tačiau kiekvienas atvejis gali būti labai skirtingas. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai tėvai nesuprasdami realios situacijos vaiko būklę pablogina, nes vemiančius ir viduriuojančius vaikus bando per prievartą maitinti. Tačiau sergant, pavyzdžiui, rotavirusine infekcija, pasak gydytojų, maistas net nerekomenduotinas. Jei vaikas vemia, pasak gydytojų, nereikėtų per daug išsigąsti, nes žmogaus organizmas taip ginasi. Kadangi kiekvienas vaikas skirtingas, todėl ir tomis pačiomis ligomis jie perserga nevienodai.
„Griežtai pasakyti, kad karščiuojančio vaiko nereikia vežti į ligoninę, negalime, nes pasitaiko rimtų atvejų, kai vaikas labai prastai jaučiasi, jo būklė prastėja kiekvieną minutę, tada ir medikų apžiūra būtina. Kitais atvejais iš tikrųjų per daug skuba žmonės kreiptis į medikus, nes dažnai pirmosiomis ligos dienomis, kai vaikas karščiuoja, sunku nustatyti tikslią diagnozę, ypač kai bendra vaiko būklė vertinama neblogai. Tada gali prireikti poros parų, kad būtų aišku, ar gydymui reikalingi antibiotikai, ar ne. Todėl visada reikia stebėti vaiko savijautą ir vertinti atskirą situaciją“, – sako Z. Tamašauskaitė.
