Morka (daucus) yra salierinių šeimos augalų genties, jų yra 20 rūšių. Savaime paplitusi Šiaurės Afrikoje, Pietų Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuviški sinonimai: burkūnas, morkva, garmolė.
Tai dvimetis 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Žydi antraisiais metais birželio-rugpjūčio mėnesiais, o vaisiai subręsta rupgjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Viena iš labiausiai paplitusių daržovių
Nuo senovės morkos yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių. Morkos vartojamos daugiau kaip 4000 metų. Istorikų teigimu, senovės romėnai ir graikai morkas augino jau 2500 metų prieš Kristų. Garsusis senovės graikų gydytojas Hipokratas jau beveik prieš 2500 metų morkas vadino naudingiausiu žmonijai augalu. Senovės žmonės morkas garbino kaip šventą augalą ir jį naudojo įvairiose religinėse apeigose.
Viduramžiais morkos buvo vartojamos ir paplito Europos šalyse ypač XVI amžiuje. Taip pat tuo metu jas pradėjo auginti ir Šiaurės Amerikoje, į kurią tos daržovės sėklų atvežė jūreiviai keliautojai. Yra žinių, kad Lietuvoje morkos pradėtos auginti jau XVI amžiaus pabaigoje.
Paklausus, kokios spalvos yra morka, dažnas atsakytų, žinoma, oranžinės. Tačiau tai ne visai tiesa. II-I a. prieš Kristų šios daržovės buvo įvairių spalvų. Pavyzdžiui, X a. Afganistane ir Pakistane augindavo violetines morkas. Vėliau Europoje morkos buvo avietinės, baltos ir net geltonos spalvos. Istorijoje yra žinomos netgi juodos, raudonos ir žalios spalvos morkos.
Lietuvoje įvairių veislių morkos auginamos soduose, daržuose. Morkos mėgsta lengvą priemolį, durpingas, purias, nepiktžolėtas dirvas, gerai patręštas kalio trąšomis.
Morka – labai nereikli daržovė, galinti augti įvairiomis sąlygomis. Ji mėgstama visame pasaulyje, nes iš šių daržovių galima pagaminti ne tik labai skanių, bet ir organizmui naudingų patiekalų.
Veikliosios medžiagos
Svarbiausia morkos šakniavaisyje esanti medžiaga yra karotinas, iš kurio organizme pasigamina vitaminas A. Karotino kiekis priklauso nuo morkų šerdies bei pačių morkų dydžio. Specialistai teigia, jog ryškesnės spalvos morkose daugiau karotino.
Trūkstant retinolio – vitamino A, pablogėja regėjimas, akys mažiau išskiria ašarų, dažniau susergama įvairiomis uždegiminėmis akių ligomis.
Nustatyta ir tai, kad retinolis labai padeda gydant onkologines ligas. Žmogaus organizmui per parą būtina gauti 1-1,5 mg retinolio. Tokiu kiekiu organizmas aprūpinamas kasdien suvalgius 50-100 gramų šviežių morkų.
Be to, morkose yra cukraus, baltymų, eterinių ir riebiųjų aliejų, mineralinių medžiagų: kalio, geležies, vario, kobalto, fosforo, jodo, cinko, vitaminų: C, B1, B2, B6, B9, E, K, P.
Morkos – gardi nekaloringa daržovė, plačiai vartojama dietinėje mityboje. Iš jų šeimininkės gamina morkų salotas su graikiniais riešutais, morkų desertą, trintų morkų sriubą, morkų maltinukus.
Gydomosios savybės
Morkose esantys vitaminai ir mineralai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir kitas kenksmingas medžiagas, aktyvina ląstelių medžiagų ir energijos apykaitą.
Šviežios morkų sultys lėtina senėjimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, stiprina imuninę sistemą.
Morkų sultys ypač naudingos akims. Sistemingai vartojant morkas pagerėja regėjimas tamsoje, akys mažiau pavargsta ilgai dirbant kompiuteriu, daug skaitant, žiūrint televizorių.
Gausiai valgyti šviežias morkas patartina žmonės, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes jose esantys vitaminai stiprina širdį ir gerina kraujotaką.
Kad organizmui būtų lengviau pasisavinti morkose esančias naudingas medžiagas, ypač karotiną ir seleną, virtas morkas reikia sumaišyti su augaliniu aliejumi. Svarbiausia karotinas tirpsta tik riebaluose. Patiekalus, pateiktus iš žalių morkų, rekomenduotina skaninti grietine, grietinėle arba pienu.
Šviežiai sutarkuotomis morkomis liaudies medicinos žinovai rekomenduoja gydyti nudegimus, pūliuojančias žaizdas, nušalimus.
Moterims, besirūpinančioms ne tik savo sveikata, bet ir grožiu, rekomenduojama kiekvieną dieną išgerti stiklinę šviežių morkų sulčių su šlakeliu augalinio aliejaus, nes morkų sultyse gausu odos grožiui ir jaunystei reikalingų natūralių vitaminų E ir C, provitamino A, B grupės vitaminų. Kosmetologų nuomone, morkos – pati pigiausia kosmetikos priemonė, tačiau verta prisiminti, jog jų negalima naudoti per dažnai ir per dideliais kiekiais.
Morkos plačiai vartojamos maisto pramonėje. Valgomos šviežios, žalios ir virtos, konservuotos, džiovintos, marinuotos. Iš jų galima gaminti salotas, tyres, sultis, kitus vertingus produktus.
Tiems, kas tingi griaužti morkas, siūloma išsispausti morkų sulčių. Morkų sultys su medumi padės įveikti nemalonius peršalimo simptomus, sumažins gerklės skausmą, sultimis galima skalauti gerklę, sergant gleivinės uždegimą, morkų sultys šiek tiek laisvina vidurius.
Ar viską žinome apie morkas?
Mokslininkai teigia, kad morkos yra daugiau vitaminų, nei buvo priimta manyti, ir pataria valgyti šias vertingas daržoves tiems, kurie nori išlikti sveiki.
JAV mokslininkai, atidžiai ištyrę amerikiečių mitybos įpročius, teigia, jog žmonės, suvalgę per dieną bent vieną morką, iki 60 proc. sumažina infarkto riziką. Pasak mokslininkų, morkose esantis liuteinas gali apsaugoti nuo arterijų užsikimšimo.
Bet ir tai dar ne viskas. Morkose gausu betakarotino, labai reikalingo mūsų regėjimui. Teigiamai regėjimą veikia ir liuteinas – geltonasis augalinis pigmentas. Morkose yra ir vitamino K, be kurio negalėtų tinkamai funkcionuoti kaulinis audinys. Šiose daržovėse dar yra kalio, reguliuojančio arterinį kraujo spaudimą.
Kaip matome, ne be reikalo nuo senų laikų mums kalama į galvas, jog valgyti morkas yra sveika ir naudinga.
Naujausių tyrimų duomenimis, žmogus, kasdien suvalgantis po dvi morkas, atrodo 10 metų jaunesnis.
