Prasidėjęs medžių žydėjimo sezonas skelbia alerginių susirgimų pradžią. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytoja alergologė Regina Mačiulienė sako, jog kasmet pavasarį padaugėja sergančių alergine sloga žmonių. Ypač nuo alergijos kenčia vaikai, kurie dėl perštinčios ir varvančios nosies negali ramiai miegoti, sunkiau kvėpuoja. Todėl, anot medikės, žinantys apie vaiko alergiją žiedadulkėms tėvai privalo vaiko organizmą ruošti iš anksto. Tos pačios rekomendacijos galioja ir suaugusiems. Gydytoja įspėja, jog negydoma alerginė sloga gali peraugti į sinusitą ar net bronchinę astmą, todėl nereikėtų delsti.
Pirmieji alergijos simptomai
Pirmieji simptomai, kurie signalizuoja apie alerginius susirgimus, yra akių perštėjimas, ašarojimas, sloga, po to – kosėjimas ir dusulys. Dėl alergijos žmones kamuoja miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis bei sumažėjęs darbingumas. Pasak gydytojų, alerginės slogos simptomus pajutę suaugę pirmą kartą dažnai yra linkę painioti juos su virusiniais susirgimais, todėl neretai imasi savigydos.
Pasak gydytojos R. Mačiulienės, yra ir tokių tėvų, kurie painioja peršalimo ligų sukeltą slogą su alergine sloga, nes net nežino, jog jų vaikas alergiškas žiedadulkėms. Šeimos gydytojai dažniausiai nustato, jei užsitęsusi sloga yra alerginės kilmės.
„Alergija – tai žmogaus apsauginės sistemos atsakas į iš esmės nekenksmingas medžiagas: imuninė sistema identifikuoja žiedadulkes ir kitus alergenus kaip pavojų ir ima gaminti antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą. Todėl svarbiausia nustatyti alergijos priežastį. Kartais žmonės galvoja, kad yra alergiški medžių žiedadulkėms, tačiau pamiršta, jog pavasarį taip pat suaktyvėja pelėsiai. Išsiaiškinus slogos priežastį ir pagal tai paskyrus tinkamą gydymą, suaugusieji gali tęsti jį ir savarankiškai. Tačiau dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia 5–7 metų vaikams, nors darbo praktikoje yra pasitaikę ir mažesnių alergiškų vaikų“, – pastebi gydytoja.
Negydoma alergija graso komplikacijomis
Pasak gydytojos R. Mačiulienės, alergija – tai lėtinis susirgimas, kurį gydant reikia labai daug kantrybės prižiūrėti vaikams.
„Alergijos sezonui alergiškiems žmonėms reikia ruoštis iš anksto. Paprastai rekomenduojama likus dviem ar net trims savaitėms iki medžių žydėjimo pradžios pradėti gerti gydytojo paskirtus vaistus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad paskirtus medikamentus reikia naudoti tinkamai ir laiku, o ne su pertraukomis. Pastebime, jog kai prasideda pagerėjimas, dažnai vaistai padedami į šalį. Tačiau alerginis uždegimas rusena ilgai, todėl net pasibaigus alerginiam sezonui rekomenduojame vartoti vaistus į nosį dar kelias savaites, kad uždegimas būtų visiškai užgesintas“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak R. Mačiulienės, negydoma alergija gali komplikuotis į sinusitą, ausų uždegimą ar net bronchinę astmą. Be to, pasak gydytojos, alerginių susirgimų sezono metu neretai paūmėja ir kitos alergijos.
„Jei vaikas alergiškas ir dar serga bronchų astma, tai sezono metu šios ligos dažniausiai paūmėja. Kai pavasaris lietingas, žiedadulkės nuplaunamos, tada alerginių reakcijų mažiau, tačiau kai oras sausesnis ir vėjuota, paūmėjimų sulaukiame daugiau. Tiesa, nustatyti, jog tai alerginis susirgimas, sudėtinga, nes panašiai jaučiasi ir sloguojantis vaikas. Tačiau paprastai sloga praeina daug greičiau, kai tuo tarpu alerginė reakcija kamuoja net kelias savaites ir ilgiau. Daugiausia pacientų sulaukiame balandžio paskutinę savaitę ir gegužės pradžioje, kai lauke šilta ir vėjuota – tai palankios sąlygos žiedadulkėms plisti. Kitas pikas prasideda birželį. Antroje vasaros pusėje prasideda alergijos žydinčiam kiečiui“, – aiškina gydytoja.
Daugėja alergiškų žmonių
Nors Moters ir vaiko klinikoje nėra kaupiami duomenys, kiek per metus yra diagnozuojama alergiškų žiedadulkėms žmonių, tačiau bendrai alergiškų, pasak gydytojos, pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo. Gerai nors tai, kad dabartinės medicinos naujovės palengvina alergijų kamuojamų žmonių jaučiamus simptomus.
„Kai pradėjau dirbti ligoninėje 1992 metais, tai labai bijojau alergiškų pacientų, nes tada praktiškai nebuvo kuo juos gydyti. Nors ir tada buvo šiokių tokių vaistų, tačiau jų nebuvo galima vartoti ilgą laiką. Be to, neturėjome tokių vaistų, kokių turime šiandien, kai galime alergijos sukeltą uždegimą gydyti, pavyzdžiui, tik nosyje. Kol kas alergiškų žiedadulkėms pacientų šį pavasarį ne tiek ir daug, tačiau kasdien apsilanko nemažai vaikučių, kuriems pasireiškia kitos alerginės reakcijos“, – sako R. Mačiulienė.
Gydytoja džiaugiasi ir kitomis alergijų gydymo naujovėmis. Pavyzdžiui, norintiems visiems laikams pamiršti varvančią nosį nuo alerginės slogos, yra taikoma specifinė imunoterapija.
„Imunoterapija – tai priežastinis gydymas, kai alergiškas žmogus gydomas alergenais. Tam reikalinga gydytojo alergologo priežiūra ir šis gydymas gali užtrukti net iki kelerių metų. Kuo mažesnis alergenų spektras, tuo gijimo prognozė geresnė. Manoma, jog alergija – tai genetinis polinkis, kuri paveldima net iki aštuntos kartos. Kai kurie apie šį paveldėjimą net nežino, todėl neretai nusilpus organizmui paryškėja genetinės ligos ir tėvai stebisi, kai organizmas isteriškai sureaguoja į alergenus“, – pasakoja gydytoja.
Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytoja alergologė R. Mačiulienė sako, jog su alergija reikia susigyventi, o norint išvengti sunkių ligos simptomų būtina laikytis gydytojo nurodymų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
