Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tačiau ši liga gali sukelti itin rimtų komplikacijų, jei ja suserga paaugliai ar suaugusieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė sako, kad vėjaraupių epideminiam procesui yra būdingas kas keletą metų pasikartojantis sergamumo padidėjimas. Tam įtakos turi nuolat susidarantys vėjaraupių virusui imlūs kontingentai. Specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai – šiai dienai nėra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, todėl šie susirgimai lengvai plinta visuomenėje, nes kol kas vakcinomis nesuformuojamas specifinis imunitetas.
Sergamumo vėjaraupiais situacija
NVSC Šiaulių departamento duomenimis, 2016 metais Šiaulių mieste užregistruoti 662 vėjaraupių atvejai (2015 metais – 565 atvejai), o visoje Šiaulių apskrityje – 1294 atvejai (2015 m. – 1365 atvejai). Per šių metų sausio – vasario mėnesius iš viso Šiaulių mieste buvo užregistruota 110 vėjaraupių atvejų, tai yra, 34 atvejais mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (144 atv.). Šiaulių apskrityje – 349 atvejai, tai yra, 1,2 karto daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (285 atv.).
Tiek Šiaulių mieste, tiek Šiaulių apskrityje didžiąją dalį (98 proc.) visų susirgusiųjų sudaro vaikai iki 18 metų amžiaus.
„Dažniausiai vėjaraupiais vaikai perserga dar prieš pradėdami lankyti mokyklą. Apie 85 procentus susirgusiųjų yra vaikai, lankantys įvairias ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas, kuriose susidaro palankios sąlygos virusams plisti. Todėl labai svarbu pastebėjus pirmuosius ligos požymius, neleisti vaikų į ugdymo įstaigą. Kuo anksčiau susirgęs asmuo izoliuojamas, tuo mažesnė rizika apkrėsti aplinkinius. Vėjaraupių židiniai registruoti 14-je Šiaulių miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir 11-je bendrojo lavinimo mokyklų“, – praneša E. Satkevičienė.
Apie vėjaraupius ir profilaktikos priemones
Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Vėjaraupiai yra viena iš dažniausiai registruojamų užkrečiamųjų ligų, kuria perserga beveik visi žmonės (per 90 proc.), dažniausiai – vaikai iki 10 metų. Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus.
„Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant ir pn.), per seiles, tiesioginio kontakto būdu per odą (liečiant bėrimus), retais atvejais – per placentą (jei serga nėščioji).
Ligos inkubacinis periodas, nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, yra 2–3 savaitės (11 – 21 d.). Užsikrėtęs asmuo aplinkiniams pavojingas paskutinėmis inkubacinio periodo dienomis ir visą bėrimo laikotarpį. Bėrimai – tai pagrindinis vėjaraupių klinikinis požymis. Liga prasideda ūmiai: pakyla temperatūra, vargina bendras silpnumas, bloga savijauta, vėliau pūslelėmis išberia veido, plaukuotos galvos dalies, viso kūno odą, kartais – gleivines. Bėrimas tęsiasi penkias dienas. Vėjaraupiai yra užkrečiama liga, todėl sergantysis nuo ligos pradžios turi būti izoliuojamas 10 dienų: vaiko negalima leisti į darželį, mokyklą, nevesti į lauką, kitas žmonių susibūrimo vietas ir kt. Susidarius šašams, nuo ligonio jau nebeužsikrečiama“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja.
Persirgus virusas išlieka gyvybingas
Pasak E. Satkevičienės, persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas išlieka gyvybingas organizmo nervų sistemoje ir vėliau, susilpnėjus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Anot specialistų, dažniausiai šia liga suserga vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės. Pirmasis šios ligos požymis – skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, po keleto dienų odą virš pažeisto nervo išberia.
„Kaip jau įprasta, vėjaraupiais vaikai perserga nesunkiai, tačiau kartais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu. Vėjaraupiais kur kas sunkiau serga ir komplikacijų rizika yra didesnė kūdikiams, suaugusiems žmonėms, nėščioms moterims bei asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Specialaus vėjaraupių gydymo nėra, tačiau ūminiu ligos periodu ligoniai turi laikytis lovos režimo, higienos taisyklių (švari patalynė, apatiniai rūbai, trumpai kirpti nagai, maudymasis po dušu ir pan.). Nerekomenduojama odos tepti dažančiais dezinfektantais. Be to, efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo vėjaraupiais, yra skiepai. Vakcinos skiepijimo tikslingumas grindžiamas tuo, kad apsaugo nuo susirgimų ir sunkių ligos formų vaikus, asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje. Rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – raudonukės – epideminio parotito vakcina. Tačiau šie skiepai mokami“, – teigia E. Satkevičienės.
Vaikų ugdymo įstaigose po paskutinio ligonio išaiškinimo rekomenduojama 21 d. vykdyti specialų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimą: nepriimti sergančių vaikų, stebėti grupę lankančių vaikų sveikatos būklę, laiku izoliuoti susirgusįjį, drėgnu būdu valyti grupės patalpas, kuo dažniau jas vėdinti, užtikrinti asmens higieną (rankų plovimas).
