Lietuvoje padaugėjo susirgimų gripu, tačiau kol kas nė vienoje administracinėje teritorijoje gripo epidemija nėra skelbiama. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikų duomenimis,  sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje išlieka panašus.

ULAC medikai primena, jog sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų, tenkančių 10 tūkstančių gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo atvejų. Paskutiniąją 2016 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 56 asmenys. Iš jų 8 vaikai iki 2 metų amžiaus, 27 asmenys iki 17 metų amžiaus. Taip pat vienas asmuo gydytas intensyviosios terapijos skyriuje.

Daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse, na o šiauliečiams kol kas gripo epidemija negresia.

Sergamumas Šiaulių mieste ir rajone yra žemiausias visoje Lietuvoje
Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja gydytoja epidemiologė Laima Kupčinskienė sako, kad šiuo metu Šiauliams gripo epidemija dar negresia, nes ne taip ir daug sergančiųjų gripu. Kol kas ligoninėje nėra nė vieno gripu sergančiojo.

Gydytoja aiškina, kad  pacientų ligoninėje atsiranda praėjus dviem savaitėms po pirmųjų susirgimų gripu, o dažniausiai į ligoninę patenka tinkamai neišgiję nuo gripo ir komplikacijų kamuojami pacientai.

„Kol kas yra išsiųsti  trijų pacientų tyrimai gripo nustatymui. Įtariami gripo susirgimai, kuriais galimai užsikrėtė vaikai. Mūsų gydymo įstaigoje nuo gripo gydomi pacientai kiek vėliau, nei žmonės pradeda sirgti gripu, nes iš pradžių gripą gydo šeimos gydytojai, o jei išsivysto komplikacijos, prireikia ir specialistų priežiūros, tokie pacientai neretai guldomi į ligoninę“, – aiškina L. Kupčinskienė.

Kol kas sergamumas Šiaulių mieste ir rajone yra žemiausias visoje Lietuvoje. Kol kas Šiauliuose 57,1 gripo atvejo tenka 10 tūkstančių gyventojų, kai tuo tarpu Alytaus administracinėje teritorijoje 97,34 gripo atvejo.

„Dažniausiai gripu užsikrečia moksleiviai, kurie kasdien bendrauja su būriu vaikų. Tačiau būtent prieš šventes moksleiviai išėjo atostogauti, todėl galime tik tikėtis, kad pavyks išvengti gripo epidemijos mieste. Be to, orai šiek tiek atvės, todėl tikėtina, jog ir susirgimų mažės“,– teigia L. Kupčinskienė.

Pneumonija – viena dažniausių gripo komplikacijų
ULAC medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S pneumoniae bakterijos.

Susirgimo rizika itin didelė vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų suaugusiems. Taip pat asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir kt. ligomis). Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių.

„Gripo komplikacijos pasireiškia kiek vėliau, nei pradeda gyventojai sirgti gripu. Dažniausiai į ligoninę patenka asmenys, kurie netinkamai gydėsi ar nesilaikė šeimos gydytojo paskirto režimo. Prisideda ir tai, kad sergantys neguli lovoje, o eina į darbus, mokyklą, todėl gripo simptomai užsitęsia, o galiausiai atsiranda ir komplikacijų: ausų uždegimas, sinusitas, pneumonija bei kiti susirgimai“, – aiškina gydytoja.

Gripas ypač pavojingas sergantiesiems širdies ligomis: gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Gripas gali pažeisti širdies vožtuvą, gali paūmėti anksčiau diagnozuotos lėtinės ligos – diabetas, bronchų astma, inkstų ligos ir pan.

Todėl susirgus gripu rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, paskirs atitinkamą gydymą.

Geriausia profilaktika – tinkama higiena ir skiepai
Pasak gydytojos L. Kupčinskienės, gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuria susirgus reikalingas gulimas režimas namuose.

„Gripas greit nepraeina, todėl jei žmogus nepasveikęs išeina dirbti į kolektyvą, jam gresia komplikacijos, o aplinkiniai rizikuoja užsikrėsti. Kartais gripo simptomai maišomi su peršalimu, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad gripo simptomai daug ryškesni nei peršalimo. Sergančiam laikosi aukšta temperatūra, atsiranda galvos skausmas, kaulų laužymas, vėliau gali pasireikšti ir sloga ar kosulys. Peršalimui labiau būdinga sloga ir perštinti gerklė. Sergant gripu gali pasireikšti ir viduriavimas, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo būklės“, – aiškina gydytoja.

Sergantysis turėtų laikytis ir kitų rekomendacijų. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar nėra įprasta, kad sergantis gripu turi dėvėti kaukes, nors užsienyje tai yra normali apsaugos priemonė.

Gydytoja L. Kupčinskienė prisimena metus, kad ir Lietuvoje buvo paplitusios veido kaukės siaučiant gripui, tačiau pastaraisiais metais jų niekas nenaudoja. Šią tradiciją turėtų skiepyti tėvai vaikams nuo mažumės.

Taip pat svarbi profilaktikos priemonė yra ir higiena. Nors geriausiai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų skiepai.

Artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto ar tikrai verta skiepytis? Tačiau L. Kupčinskienė aiškina, jog gripu serga ir pasiskiepiję asmenys, tačiau tada skiepai padeda persirgti lengvesne gripo forma, apsaugo nuo gresiančių komplikacijų.

„Svarbu, kad žmogus nuo gripo pasiskiepytų laiku. Kartais apsauga nesusidaro dėl to, kad skiepijantis žmogaus organizmas buvo išvargęs, imunitetas nusilpęs, todėl nesusidarė tinkama apsauga. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama rugsėjo ar spalio mėnesį, o ne dabar, kai ši liga siaučia. Galime pasidžiaugti, jog šiam gripo sezonui šiauliečiai tinkamai pasiruošė, nes skiepijosi laiku, kai kuriuose gydymo centruose net pritrūko vakcinos, todėl tikimės, jog šiemet šiauliečiai mažiau susirgs gripu“, – sako epidemiologė L. Kupčinskienė.