Askorbo rūgštis – balti, vandenyje tirpstantys kristalai. Rūgštis neatspari temperatūros ir deguonies poveikiui. Sintetinama augaluose ir gyvūnuose, išskyrus žmogų, beždžionę ir jūrų kiaulytę.
Žmogaus organizmo paros norma 50–100 mg, bet vitamino C perteklius pasišalina su šlapimu. Daugiau askorbo rūgšties reikia nėščiosioms, maitinančioms moterims, sunkiai dirbantiems, ligoniams, jos stoka sukelia silpnumą, mažakraujystę, dantenų kraujavimą, sumažėja atsparumas ligoms.
Nuolat stokojant vitamino C susergama skorbutu.
Daugiausia vitamino C yra uogose ir vaisiuose: juoduosiuose serbentuose, kopūstuose, erškėtuogėse, citrinose, apelsinuose, agrastuose, agurkuose, petražolėse, mėlynėse, obuoliuose, svarainiuose, šaltalankiuose, vynuogėse, žemuogėse, braškėse, žirneliuose ir kituose uogose, vaisiuose bei daržovėse.
Vitaminas C – populiarus
Mažai sutiksime jaunuolių, močiučių ir senelių, kurie nežinotų populiaraus ir dažnai vartojamo vitamino C – askorbo rūgšties.
Greta visų kitų naudingų sveikatai savybių vitaminas C ypač svarbus imuninei sistemai stiprinti. Jis didina organizmo atsparumą infekcijoms, švelnina persišaldymo simptomus ir greitina pasveikimą. Persišaldžius arba sergant gripu, pasitarus su vaistininku arba šeimos gydytoju, galima laikinai padidinti vitamino C suvartojamą kiekį.
Be to, pravartu priminti, kad vitaminas C iš maisto padeda įsisavinti geležį. Kadangi mūsų organizmas neturi askorbo rūgštį gaminančio fermento, todėl reikalingą šio vitamino kiekį turime gauti su maistu.
Vitaminas C reikalingas jungiamajam audiniui kologenui fermentuoti. Kalogenas organizmui tarnauja kaip gynybinis mechanizmas nuo visų ligų ir infekcijų. Vitaminas C skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, stiprina kraujagyslių sieneles, dantenas, skatina lūžių, nudegimų, žaizdų gijimą, reikalingas organizmui pasisavinant geležį, yra galingas antioksidantas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas C stiprina organizmo imunitetą. Labai svarbu pakankamai vartoti vitamino C šaltuoju metų laiku, kai yra padidėjusi peršalimų bei virusų tikimybė.
Trūkstant vitamino C vargina bendras silpnumas, paburksta ir kraujuoja dantenos, atsiranda pakitimų kaulų ir jungiamajame audinyje, mažėja atsparumas įvairiems susirgimams.
Organizme pritrūksta vitamino C netinkamai maitinantis, badaujant, sutrikus vitamino pasisavinimui žarnyne, rūkant, sergant infekcinėmis ligomis. Vitamino C dažniausiai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms.
Vitaminas C mažina blogojo ir didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Šio vitamino turėtų gerti tie žmonės, kuriems diagnozuota aterosklerozė, t. y. persirgusieji miokardo infarktu, po kraujagyslių operacijų. Taip pat vitamino C būtinai papildomai turėtų vartoti rūkantieji. Vitamino C reikia vartoti norint pagerinti žaizdų gijimą. Šis vitaminas padeda nusilpusiems ligoniams sustiprėti.
Dažnai sakoma, kad vitaminas C yra vitaminų vitaminas arba kad nė vienos dienos be vitamino C.
Neseniai mokslininkai sukūrė naujas, tobulesnes vitamino C formas, kurios yra daug efektyvesnės negu senosios. Tai pailginto veikimo vitaminas C.
Pailginto veikimo vitamino C kompleksas 2–3 kartus ilgiau išlieka organizme, net ir didelės jo dozės toksiškai neveikia inkstų, geriau toleruojamas nei paprastas vitaminas C, nesukelia šalutinių reiškinių.
Vitaminas C rekomenduojamas vartoti profilaktiškai šaltuoju metų laiku, kai padidėja gripo ir peršalimo ligų rizika. Vitaminas C – profilaktinė priemonė padedanti išvengti šių nemalonių susirgimų.
Vartojant vitaminą C saikingai sustiprinamas organizmo imunitetas. Svarbiausia – stiprus imunitetas.
