Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas kalbėjosi su sostinės mokyklų berniukais Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje konferencijoje „Būti vyru“. Čia spalio 27 d. per du šimtus 15-17 metų vaikinų klausėsi paskaitų apie lytinį švietimą ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI)  profilaktiką.

„Jaunų vyrų auditoriją sudominti nelengva. Juk viešai kalbėti apie lytinius reikalus vis dar nėra įprasta, o pagrindinis  jų informacijos šaltinis yra paieškos sistema google. Džiaugiuosi, kad jie  klausia, diskutuoja. Tikiuosi, kad mūsų pokalbis paskatins juos toliau savarankiškai domėtis ir  ieškoti teisingos informacijos internete, padrąsins kalbėtis su tėvais“, – sakė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Su profesoriumi vaikinai kalbėjosi apie saugų seksą, higieną ir lytiškai plintančias infekcijas. Ne vienam jų buvo naujiena, kad lytiškai plintančios infekcijos gali neturėti jokių simptomų, o kai kuriomis jų, jei nesilaikoma higienos, užsikrėsti galima net ir pirtyje, o iš dvidešimties dažniausiai diagnozuojamų LPI, Lietuvoje dažniausiai registruojami susirgimai chlamidioze, kuri itin dažnai tampa nevaisingumo priežastimi.

O kokia lytiškai plintanti liga pati sunkiausia? „Ta, kuria pats sergi,“ – sąmojo nestokojo prof.dr. S. Čaplinskas, jaunuoliams negailėjęs vaizdingų pavyzdžių ir palyginimų.

Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.

Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna, todėl norint tiksliai diagnozuoti ligą, būtini specialūs tyrimai.

Parengta pagal ULAC informaciją