Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos administracijoje apvalaus stalo diskusijos tema – „Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų patirtis, skiriant biologinę terapiją galvos, kaklo bei kolorektaliniu (žarnyno) vėžiu sergantiems pacientams“. Onkologijos klinikos laikinai direktoriaus pareigas einantis gydytojas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas kartu su Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologe Indre Domarkaite-Jakovleve aptarė bendradarbiavimo galimybes, nes vis dažniau taikant modernų biologinės terapijos gydymą atsiranda pašaliniai reiškiniai odoje, kurių gydymui chemoterapeutams reikalinga ir kolegų dermatologų konsultacija.
Biologinės terapijos taikymas
Biologinė terapija – tai vaistai, kurie tikslingai veikia vėžines ląsteles nepaveikdami sveikųjų.
Biologinės terapijos vaistai veikia vėžį maitinančias kraujagysles – siaurina jų spindį, dėl to auglys netenka kraujotakos ir mitybos, vėžinės ląstelės nustoja dalytis ir augti.
Biologinės terapijos taikymas ypatingas tuo, kad veikia tikrai vėžines ląsteles ir, priešingai nei chemoterapija, beveik nedaro poveikio normalioms organizmo ląstelėms. Šis santykinai naujas gydymo būdas jau spėjo įsitvirtinti vėžio gydyme. Nemažai vaistų jau patvirtinti įvairioms piktybinėms ligoms gydyti, dar daugiau jų intensyviai tiriama.
Šie vaistai gali būti taikomi vieni arba dažniausiai chemoterapija. Taikant biologinę terapiją chemoterapeutų tikslas – įvykdyti visą gydymo planą, todėl labai svarbi ir dermatologų pagalba ir konsultacija, esant nenumatytiems gydomo paciento odos pažeidimams.
Kaip teigia O. Gatijatulinas, oficialiai Lietuvoje biologinė terapija taikoma jau nuo 2011 metų. Šiuo metu biologinė terapija Lietuvoje skiriama gydant tik galvos, kaklo bei kolorektaliniu (žarnyno) vėžiu sergančius pacientus. Tačiau vien biologinės terapijos nepakanka. Kartais pasitaiko, kad pacientui reikia taikyti ne tik biologinę, bet ir cheminę terapiją. Kai stebimas gydymo efektyvumas, tada baigiamas gydymas vien biologine terapija. Tačiau kiekvienas gydymas turi savų šalutinių reiškinių. Taip ir biologinė terapija, kuri dažniausiai pasireiškia odos problemomis.
Kada pasireiškia odos pakitimai
Pasak gydytojos dermatologės I. Domarkaitės-Jakovlevės, dažnai odos pakitimai yra įvardijami kaip poveikis vaistų ir šalutinė reakcija gydant pagrindinę onkologinę ligą. Vieni dažniausių odos pakitimų, anot gydytojos, taikant biologinę terapiją, yra bėrimai. Dažniausiai bėrimai pasireiškia per kelias savaites nuo gydymo pradžios.
„Kartais galimas ir savaiminis odos pakitimų pagerėjimas. Antras dažnesnis odos ligos atvejis dėl biologinės terapijos taikymo yra sausos odos sindromas, gleivinės pažeidimas. Rečiau pasitaiko nagų, plaukų pažeidimai. Dažniausiai jau po savaitės, kaip praktika rodo, vaistai išprovokuoja bėrimus“, – sako gydytoja I. Domarkaitė-Jakovlevė.
Bene dažniausiai pasitaiko akneforminis bėrimas taikant biologinės terapijos gydymą. Akneforminio bėrimo gydymui, anot I. Domarkaitės-Jakovlevės, reikalingas dažnas odos drėkinimas.
„Pasitaiko nuo 4 iki 25 procentų pacientų, kuriems praėjus 1-2 mėnesiams nuo gydymo pradžios stebimas pakitimas papulopustuliniai bėrimai galūnių, skalpo odoje. Odos sausumas palaipsniui didėja su kiekvienu gydymo mėnesiu. Negydant šių bėrimų jie gali komplikuotis į lėtinę sausąją egzemą ir prie viso to dar prisidėti bakterinė ar virusinė superinfekcija, kuri labai retai pasitaiko. Dažniausiai gydytojai paciento kūno pažeidimo plotą skaičiuoja pagal paciento delno plotą, kuris atitinka vieną procentą visos paciento odos“, – sako dermatologė.
Atsižvelgiant į odos pakitimus, pirmasis ir bene vienintelis odos gydymo būdas, anot gydytojos, yra drėkinimas. Jei prisideda papildomi bėrimai, tada taikomas pacientui specialus gydymas vaistais.
Anot I. Domarkaitės-Jakovlevės, svarbu žinoti, kada reikia kreiptis į dermatologus.
„Iki 2 laipsnio odos pažeidimai gali būti gydomi pačių onkologų, tačiau didesni nei 3 laipsnio odos ploto pažeidimai, esant netipiniams bėrimams: nekrozei, pūslėms, petechijoms, celiulitui, turėtų būti gydomi specialistų dermatologų“, – sako I. Domarkaitė-Jakovlevė.
Bet kuriuo atveju, anot gydytojos, odos priežiūros rekomendacijos ir galimos nepageidaujamos reakcijos taikant bet kurį gydymą turi būti apibendrinamos ir aptariamos su pacientu prieš taikant biologinės terapijos gydymą. Dermatologo konsultacija ir paskirtas gydymas dažniausiai būtinas, kai atsiranda rimti odos pažeidimai.
Anot gydytojos dermatologės I. Domarkaitės-Jakovlevės, odos sudirgimų, paraudimų ir bėrimų gydymui reikia naudoti mažiau dirginančius odą prausiklius, kremus bei aliejus. Jautrios odos atstovai, anot dermatologės, turėtų vengti didelio karščio, šalčio poveikio ir nesvarbu, ar jiems yra taikomas biologinės terapijos gydymas, ar ne.
