Kasmet rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios pavojingos žmonėms ir gyvūnams ligos grėsmę bei didinti žmonių supratimą apie pasiutligės prevencijos svarbą. Šiais metais Pasaulinė kovos su pasiutlige diena pasitinka šūkiu „Pasiutligė: Šviesti. Vakcinuoti. Panaikinti.“ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Daiva Kulikauskienė sako, kad pasiutligės epizootologinė situacija šalyje ženkliai gerėja.

Pasiutligės požymiai ir ištyrimas
Pasiutligė yra ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos liga (encefalomielitas), kuria užsikrečiama per gyvūnų seiles, pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus pažeistą odą. Inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, dažniausiai 30–90 dienų, tačiau gali svyruoti nuo 5 dienų iki metų ir daugiau. Inkubacijos trukmė priklauso nuo įkandimo lokalizacijos, pažeistos kūno vietos inervacijos, patekusio užkrato kiekio ir nukentėjusiojo amžiaus. Susirgus pasiutlige per 10 dienų nuo klinikinių simptomų pradžios liga baigiasi koma ir mirtimi. Pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys. Jie užkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir užkrėsti naminius gyvūnus, kurie kontaktuoja su žmonėmis. Iš naminių gyvūnų pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Virusą taip pat platina žiurkės, pelės, kiti graužikai, šikšnosparniai.

„Siekiant apsisaugoti nuo pasiutligės, gyventojams patartina vengti kontaktų su laukiniais, nežinomais, valkataujančiais bei keisto elgesio gyvūnais. Gyvūnui įkandus svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti žaizdos kraštus jodu ar spiritu ir vykti į medicinos įstaigą, kurioje medikas apžiūrės žaizdą ir, įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, jei būtina, skirs reikiamą pasiutligės vakcinacijos kursą. Pasiutligės vakcina – vienintelė ir efektyvi profilaktikos priemonė apsauganti nuo šios pavojingos ligos. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos 5 vakcinos dozės (0, 3, 7, 14 ir 28 dieną nuo skiepijimo pradžios). Siekiant užtikrinti maksimalų pasiutligės vakcinos efektyvumą, būtina laikytis nustatytų skiepijimosi terminų ir skiepijimosi kurso nenutraukti be gydytojo rekomendacijos. Poekspozicinės pasiutligės imunoprofilaktikos galima išvengti tokiu atveju, kai nukentėjusysis gydytojui nurodo gyvūno laikymo vietą (adresą) bei jo šeimininką (vardą, pavardę). Minėta informacija yra perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurioje dirbantys specialistai, susitarę su gyvūno savininku, stebi gyvūno būklę 14 dienų. Kadangi pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas nugaišta per 10 dienų nuo klinikinių požymių pradžios, toks stebėjimas išsklaido abejones dėl gyvūno sveikatos ir leidžia išvengti pasiutligės vakcinos skyrimo nukentėjusiam asmeniui. Jei stebėjimo metu gyvūnas vis dėlto suserga ar nugaišta, nukentėjusiam asmeniui nevėlu paskirti poekspozicinę imunoprofilaktiką ir taip jį apsaugoti“, – aiškina D. Kulikauskienė.

Lietuvoje pasiutligės plitimas suvaldytas
Pagrindinė kovos su pasiutlige priemonė – laukinių ir naminių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip praneša NSVC Šiaulių departamentas, jau daugiau kaip dešimtmetį kasmet – pavasarį ir rudenį – mūsų šalyje vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės.

Ilgalaikiai šios prevencinės programos rezultatai rodo, kad ši liga traukiasi iš Lietuvos: 2011 metais buvo užregistruota 14 gyvūnų pasiutligės atvejų, 2012 metais – 5, 2013 metais – 1, 2014 metais – nebuvo, o 2015 metais – 2 pasiutligės atvejai.

Pastarieji 3 pasiutligės židiniai (1 – 2013 m. ir 2 – 2015 m.) buvo užregistruoti tik Lietuvos teritorijose besiribojančiose su Baltarusijos pasieniu. Manoma, kad šie gyvūnai atklydo iš minėtos kaimyninės šalies. Būtent dėl to, pastaraisiais metais oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma tik Lietuvos teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Nukentėjusių nuo gyvūnų Šiauliuose – dar nemažėja
Nors pasiutligės epizootologinė situacija šalyje ženkliai gerėja, asmenų nukentėjusių nuo gyvūnų skaičius Šiaulių apskrityje nemažėja: 2014 metais nuo gyvūnų nukentėjo 483 gyventojai, 2015 metais – 590. Šių metų pirmąjį pusmetį registruoti 244 gyvūnų sužaloti asmenys, praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu – 248.

„Kaip ir kasmet, dauguma Šiaulių apskrities gyventojų nukentėjusių nuo gyvūnų, buvo apkandžioti ar apdraskyti šunų bei kačių. Šių metų pirmąjį pusmetį minėti gyvūnai sužalojo apie 97,1 proc. visų nukentėjusiųjų. Šunys sužalojo 184 asmenis, katės – 53. Tik nedidelė dalis (2,9 proc.) sužalotų asmenų nukentėjo nuo kitų naminių gyvūnų – registruoti pavieniai arklio ir triušio apkandžiojimo atvejai. Neišvengta kontakto ir su laukiniais gyvūnais (lape, barsuku, šešku), kurie sužalojo 5 asmenis. Taip pat registruoti keli atvejai, kai asmenims per neatsargumą įkando zoologijos sodo augintiniai – beždžionė ir lūšis“, – praneša D. Kulikauskienė.

Visgi didžioji dalis asmenų nukentėjo nuo šeimininkus turinčių gyvūnų. Kaip praneša specialistai, dažniausios to priežastys – augintinių neprižiūrintys gyventojai arba patys nukentėjusieji, kurie išprovokuoja agresyvų gyvūno elgesį. Dėl nukentėjusių nuo žinomų gyvūnų, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdė gyvūnų sveikatos stebėjimus. Nė vienam jų pasiutligė nepasitvirtino. Asmenims, kurie negalėjo nurodyti gyvūno buvimo vietos ar jo šeimininko, buvo paskirta poekspozicinė pasiutligės imunoprofilaktika. Šių metų pirmąjį pusmetį vakcinacija buvo paskirta net 93 asmenims, tai yra 38,1 procento visų nukentėjusiųjų.

Būtina prisiimti atsakomybę gyvūno savininkui
Anot sveikatos specialistų, svarbu būti atsakingiems ir nepamiršti kasmet savo augintinio paskiepyti nuo pasiutligės ir taip apsaugoti ne tik save, bet ir šalia esančius žmonės nuo galimybės susirgti. Paskiepytas nuo pasiutligės gyvūnas bus apsaugotas nuo šios pavojingos infekcijos ir įkandęs ar kitaip sužalojęs asmenį nesukels jam grėsmės dėl užkrato perdavimo. Naminius gyvūnus būtina skiepyti nuo 3 mėnesių amžiaus ir toliau tai daryti kartą per metus. Dėl gyvūnų skiepijimo galima kreiptis į artimiausią veterinarijos kliniką ar veterinarijos gydytoją.

Kaip praneša NVSC Šiaulių departamentas, šių metų rugsėjo 22 dieną pradėta vykdyti rudeninė gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Priklausomai nuo oro sąlygų, vakcinaciją planuojama užbaigti gruodžio 10 dieną.

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams miškuose ar laukuose radus jaukų su pasiutligės vakcina, nereikėtų jų liesti, o aptikus juos prie gyvenamųjų namų reikėtų pranešti teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms. Palietus vakcinos jaukus patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Atsitiktinai patekus šios vakcinos suspensijai į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą. Asmeniui turėjusiam sąlytį su vakcina skiriamas poekspozicinis imunoprofilaktinis gydymas (penkių pasiutligės vakcinos dozių kursas). Patekus vakcinos suspensijai ant rankų ar kitų atvirų kūno vietų, būtina jas kruopščiai nuplauti dideliu kiekiu vandens su muilu“, – įspėja specialistai.