Lietuvą sukrėtė žinia, kad staigi mirtis pasiglemžė vieną iškiliausių Lietuvos asmenybių – Leonidą Donskį. Tikslios mirties priežasties medikai neįvardijo, tačiau svarstoma, kad galėjo būti širdies smūgio pasekmė. Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė Jurgita Plisienė pastebi, kad kai kada tokių nelaimių galima būtų ir išvengti, jei aplinkiniai mokėtų teikti elementariausią pirmąją pagalbą.
Dar nemokame teikti pirmosios pagalbos
„Neteko Lietuva iškilaus ir unikalaus žmogaus. Jo mirtis buvo visiems netikėta žinia, nes jis išėjo iš gyvenimo per anksti, dar daug Lietuvai galėjo padaryti. Ekspertai atskleis tikrąją staigios mirties priežastį, tačiau yra įvairiausių galimų priežasčių. Todėl negalime pasakyti – buvo ar nebuvo galima dar jį išgelbėti. Manau, kad kiekvienas pilietis turi mokėti teikti skubią pirmąją pagalbą per pirmąsias 2–3 minutes, nes sulig kiekviena minute mažėja šansai išgyventi. Kardiologų užduotis – šviesti visuomenę ir mokyti rengiant pirmosios pagalbos kursus, kad kiekvienas žmogus, tiek būdamas oro uoste, tiek stovėdamas gatvėje, žinotų, kad visada šalia atsiras, kuris mokės suteikti pagalbą“, – sako J. Plisienė.
Anot kardiologės, nereikia daug žinių: ištikus nelaimei reikalingas širdies masažas, kol atvyks medikų pagalba. Ji taip pat stebisi, kad oro uosto darbuotojai įvykus nelaimei kiek pasimetė, nors ir jie yra mokomi būti budrūs, patys žmonėms aiškina, kaip reikia elgtis tokiais atvejais. O juk kiekviename oro uoste yra defibriliatoriai. Vadinasi, kad ir ten dirbantiems trūksta žinių, kaip ir kada juos naudoti.
„Ne visur rasi tą defibriliatorių, tačiau ištikus nelaimei krūtinės paspaudimų mes kiekvienas galime padaryti. Manau, kad lietuviams trūksta elementarių pirmosios pagalbos teikimo žinių. Neseniai girdėjau dviejų jaunuolių, kurie ką tik išsilaikė vairuotojo teises, pokalbį. Jie džiaugėsi, kad pavyko apeiti pirmosios pagalbos mokymo kursus ir gauti reikiamus parašus, nes esą labai užimti. Tačiau reikėtų prisiimti visiems atsakomybę – visi be išimties turi būti praėję pirmosios pagalbos kursus“, – teigia gydytoja.
Pirmaujame mirtingumu dėl širdies ir kraujotakos ligų
Lietuva, anot J. Plisienės, yra pirmaujanti Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų – miršta beveik 56 procentai .
„Reikia mokėti atpažinti ligą, ligos simptomus, rizikos veiksnius. Kaip atpažinti ligą? Jei žmogui staiga pradeda skaudėti krūtinę, jis jaučia spaudžiantį, gniaužiantį skausmą krūtinėje, plintantį į gerklę, skausmą lydi dusulys, širdies ritmo sutrikimas, prakaitavimas ir tokia būsena kurį laiką nepraeina, reikia įtarti, kad tai gali būti miokardo infarktas ir tada kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Būtent miokardo infarkto atveju itin svarbus laikas, per kurį yra atveriama pacientui užsikimšusi kraujagyslė. Gydytojai naudoja terminą – auksinės dvi valandos, per kurias atvėrus kraujagysles galima padėti žmogui, jį pagydyti be jokių liekamųjų reiškinių. Staigių mirčių priežastis dažniausiai įvardijama kaip ūmus koronarinis sindromas, infarktas. Tai labiau būdinga jaunesnio amžiaus žmogui“, – aiškina kardiologė.
Gydytoja pasakoja, kaip neseniai teko gydyti 32 metų vyrą, į gydymo įstaigą atvykusį jau su ūmiu infarktu.
„Anksčiau sakydavome, kad širdies ligos būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jomis serga vis jaunesni, todėl reikia visiems žinoti, kaip tų ligų išvengti. Skatinčiau žmones pasinaudoti profilaktinėmis programomis, kurios skirtos vyrams nuo 45 iki 55 metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus, – pasitikrinti dėl kraujotakos ir širdies ligų. Įvertinęs riziką šeimos gydytojas pacientą siunčia pas kardiologus, kurie detaliau įvertina, kokia to paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis‘,– sako J. Plisienė.
Gydytoja kardiologė vertindama kardiologinių ligų gydymą Šiauliuose sako, kad vis dar yra sudėtinga situacija, nors jau veikia 24 valandas per parą teikiama skubi pagalba.
„Yra labai daug sėkmės istorijų, kai pavyko išgelbėti gyvybes Šiauliuose“, – sako J. Plisienė.
