Pirmus metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis chirurgas Marius Lasinskas, atliekantis ir diagnostines bei gydomąsias endoskopines procedūras, jau spėjo pasižymėti iniciatyvumu, noru tobulėti ir pacientams teikti moderniausias gydymo galimybes. Pirmosios penkios stemplės stentų implantavimo operacijos – didelė pagalba onkologinėmis ligomis susirgusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams. Naujovės ėmėsi jaunas chirurgas M. Lasinskas prieš metus vos tik pradėjęs dirbti II chirurgijos skyriuje. Studijų bei stažuočių užsienio klinikose metu endoskopinių procedūrų atlikimo technikos išmokęs jaunas chirurgas negaili darbui nei jėgų, nei laiko, nes dirba mėgiamą darbą. Tad ir sulaukia ne tik ligoninės administracijos pritarimo, bet ir pacientų dėkingumo.
Neskaičiuoja darbo valandų
„Man gydytojo darbas labai patinka, niekada neskaičiuoju darbo valandų. Dar ir tokio amžiaus esu, kai visko norisi, tai ir stengiuosi kuo daugiau gilintis, daugiau išmokti, tobulėti, kol galėsiu dirbti taip, kaip priklauso“, – kalba gydytojas. Baigęs Rokiškio vidurinę mokyklą, M. Lasinskas išvyko mokytis į Kauną. Studijuoti mediciną teko ir Vilniuje, ir Kaune. Pradėjo ir baigė medicinos mokslus Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), tačiau rezidentūrą baigė studijuodamas Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Močiutė buvo kaimo felčerė, bet ji pasirinkimo neįtakojo. Tėvai abu ekonomistai, užauginę vienturtį sūnų.
Chirurgu būti nusprendė per internatūrą, kurią atliko Rokiškio ligoninėje. Per tuos metus teko dirbti ir su chirurgais, kurie ne tik supažindino su chirurgija, bet būsimajam gydytojui leido suprasti, kad jis ir nori būti chirurgu. Atliekant internatūrą teko ir žaizdas siūti, šalinti lipomas, pūlinius atverti. Pirmoji apendikso operacija taip pat nepamirštama. Ji buvo atlikta reziduojant Vilniuje.
Rezidentūros metais Marius Lasinskas susidomėjo endoskopijos procedūromis. Teko mokytis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pas dr. Aurelijų Grigaliūną, kuris ir sudomino būsimąjį chirurgą endoskopijomis. Tad nuo antro rezidentūros kurso Marius domėjosi endoskopinio tyrimo ir gydymo galimybėmis. Teko stažuotis Čekijoje bei LSMU klinikoje.
Baigęs studijas ir 2014 metais atlikęs baigiamąją rezidentūrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Marius Lasinskas nusprendė dirbti Šiauliuose.
Ligoninėje jauniems – perspektyva
Kiekvienais metais, kai Respublikinė Šiaulių ligoninė tapo internų ir rezidentų mokymo baze, įsidarbina joje 2–7 rezidentūrą atlikę ir gydytojo diplomą gavę jauni specialistai. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė pastebi, jog dažnas jaunas specialistas ne tik mokosi iš vyresniųjų, bet ir imasi naujovių, diegia naujas metodikas, kurios ligoninėje nebuvo taikomos. Vienas tokių ir chirurgas Marius Lasinskas, pradėjęs Radiologijos endoskopijų skyriuje gydomiems pacientams taikyti stemplės bei tulžies latakų stentavimo endoskopines procedūras.
Paklausta, kodėl iki šiol ligoninėje nebuvo taikoma ši ne tokia jau nauja pasaulyje procedūra, Radiologijos endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė nevynioja žodžių į vatą: „Personalas sensta, nebenori imtis naujovių“. O jaunas chirurgas M. Lasinskas, anot vedėjos, ypač stengiasi, kad ligoniams būtų taikomas modernus, šiuolaikiškas gydymas. Tad ir skyriaus vadovė, ir ligoninės administracija palaiko ir skatina jaunimo iniciatyvas: aprūpina reikiama įranga, perka medicinos priemones. Jei neribotų finansinės galimybės, jaunimas galėtų įgyvendinti dar daugiau idėjų, kurios sukasi galvoje ir laukia palankesnių sąlygų.
Stemplės stentavimas – modernus gydymo būdas
Lietuvoje stemplės onkologinėmis ligomis dažniausiai serga socialinės rizikos grupės žmonės, dažniau vartojantys ligą sąlygojančias svaiginimosi priemones. Pagrindiniai ligoniai, kuriems taikoma ši naujovė, yra onkologiniai ligoniai, kuriems diagnozuotas stemplės vėžys, ypač jo užleistos stadijos. Taip pat šis gydymo metodas taikomas ir stemplės vėžio gydymo komplikacijoms koreguoti. Pasak chirurgo, stentuoti stemplę kartais prireikia diagnozavus gerybinius auglius, dėl kurių susiaurėja stemplės spindis, bei diagnozavus greta stemplės esančių organų susirgimus, dėl kurių sutrinka stemplės praeinamumas. Stemplės vėžio atvejų Lietuvoje nėra daug. Tačiau kai diagnozuojamas vėžys, liga jau būna pažengusi gerokai į priekį. Chirurgas M. Lasinskas pastebi, jog dažniausiai kreipiamasi pagalbos, kai jau žmogus nebegali nuryti nei maisto, nei vandens, kai atsiranda jungtys tarp stemplės ir kvėpavimo takų.
Pabaigus procedūrą tą pačią minutę pakilęs nuo stalo ligonis gali ir gerti, ir valgyti, maistas nebestringa, nebepatenka į kvėpavimo takus.
Jauniausiam iš penkių pacientų, kuriems buvo taikyta stentavimo procedūra – 56 metai. Akivaizdu, jog dažniausiai stemplės ligos vargina vyresnio amžiaus žmones. Idėjų jaunas chirurgas turi ir kitų. „Stentuoti galima ir storąją, ir plonąją žarną“, – sako M. Lasinskas.
Stemplės stentas žmogaus organizme gali būti tiek kiek reikia. Per trumpą praktiką chirurgui yra tekę šalinti tik vieną stendą, kuris buvo implantuotas po skrandžio šalinimo operacijos. Ligonei sugijus stentas buvo pašalintas. Tam, kad ligoniui būtų galima taikyti naująjį metodą – endoskopinį stemplės stentavimą, reikia, kad stemplėje dar būtų nors 5 mm skersmens praėjimas. Bet neretai pasitaiko, kad nustatomas visiškas stemplės užakimas. Pasak chirurgo, tada padėti minimalia invazine procedūra nebepavyksta – reikalinga skalpelio pagalba – atliekama chirurginė operacija, kuriuos metu ligonis daug labiau traumuojamas, ilgėja sveikimo periodas.
Pasak M. Lasinsko, tobulėjant technologijoms, priemonės taip pat tobulėja, kokybė sparčiai gerėja, todėl galima pasiekti geresnių rezultatų bei maksimaliai sumažinti komplikacijų tikimybę.
Stemplės stentų implantavimas – tik nedidelis, tačiau labai svarbus onkologinių ligonių gydymo etapas. Šia procedūra pagerinama pacientų būklė, prieš taikant sudėtingą ir varginantį gydymą dėl onkologinės ligos, nes implantavus stendą, žmogus gali pradėti maitintis.
