Rugsėjo 12–30 dienomis Lietuvoje vyksta bendra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) akcija, skirta tuberkuliozės prevencijai – ugdymo įstaigų patikrinimai, siekiant įvertinti, ar darbuotojai dirba pasitikrinę sveikatą. Šiuo metu Lietuvoje tuberkuliozės prevencija yra prioritetinė sritis, nes sergamumas šia užkrečiamąja liga Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Šioje prevencinėje akcijoje dalyvauja ir Šiaulių miesto visuomenės sveikatos specialistai.

Vykdys patikras ir kontrolę
Akcija siekiama pratęsti dar šių metų balandį pradėtą darbą, kai NVSC sveikatos apsaugos ministro pavedimu atliko pasirinktų mokyklų tikrinimus siekdamas įvertinti, ar pedagogai dirba pasitikrinę sveikatą. Tikrinimo rezultatai parodė, kad dalis darbuotojų visgi dirba nepasitikrinę sveikatos.

Tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet svarbiausia – taip keliama grėsmė jautriausios visuomenės grupės – vaikų sveikatai. Tad pagrindinis šios bendros akcijos tikslas – mažinti riziką tuberkuliozei plisti ugdymo įstaigose. Matydama šios problemos aktualumą prie šios iniciatyvos prisijungė ir VDI. Abi įstaigos tikrinimus atlieka pagal savo kompetenciją.

NVSC Šiaulių departamentas patikrinimus atlieka pagal metų pradžioje patvirtintus periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės planus bei pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą atlikti operatyviąją ugdymo įstaigų, neturinčių leidimo-higienos paso, kontrolę. Rezultatai bus aptarti bendrame pasitarime ir skelbiami viešai.  

Tuberkuliozės susirgimai neaplenkia ir Šiaulių
Pasak Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Ritos Švambarienės, pastarieji atvejai Lietuvoje, kada ugdymo įstaigose tuberkulioze susirgo vaikai, paskatino visuomenės sveikatos specialistus imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui.

Gydytoja R. Švambarienė teigia, jog duomenis apie ugdymo įstaigose dirbančius asmenis ar kitus žmones, kurie dirba su vaikais, informaciją buvo pradėta rinkti dar pavasarį. Tačiau pirminiai duomenys liūdina. Sergančiųjų Šiauliuose skaičius, anot R. Švambarienės, nėra didelis, tačiau išaiškintų susirgimų ligos formos žymiai sunkesnės. Taip yra todėl, kad žmonės laiku nesikreipia pagalbos į medikus. Šiuo metu ir siekiama sustiprinti kontrolę bent tų žmonių, kuriems kasmet yra privaloma sveikatos patikra.

„Patikrinus pedagogus, šeimos gydytojus, kurie atsakingi už patikrą, maitinimo įstaigose dirbančius  asmenis paaiškėjo, kad ne visi jie yra pasitikrinę dėl tuberkuliozės. Atsirado spragų, nes įstatymiškai nėra įvardyta, kaip minėti asmenys turi būti tikrinami dėl tuberkuliozės. Šiuo metu šeimos gydytojai vadovaujasi įvairiomis tikrinimo interpretacijomis. Todėl pažeidimai tampa jau ydingai besikartojantys. Visi dirbantys su vaikais turi kartą per metus pasitikrinti, ar neserga tuberkulioze. Patikrinimus vykdo šeimos gydytojas. Kadangi nėra nustatyta, kaip būtina tikrinti pacientus, tai visi šiuos patikrinimus ir vykdo skirtingai. Vienam gydytojui užtenka kraujo tyrimo rezultatų, kiti apklausia žmogų, ar neturi tuberkuliozei būdingų simptomų (ar neprakaituoja, ar nekrenta svoris, nekankina užsitęsęs kosulys), ir parašo, jog žmogus sveikas ir jam dirbti galima. Mūsų atliktas patikrinimas parodė, jog pasirinktinai patikrinus gydytojus ir mokyklose dirbančius asmenis paaiškėjo, kad ne visiems gydytojai siūlo pasidaryti rentgeno nuotrauką, siekiant tikslesnio tyrimo, ar žmogus neserga tuberkulioze. Taip yra todėl, kad įstatymiškai nėra tiksliai įvardyta, jog rentgeno nuotrauka būtina“, – aiškina R. Švambarienė.

Tikrinimo metu Šiaulių apskrityje NVSC Šiaulių departamento specialistai aptiko vos 2 atvejus, kai dirbo žmonės nepasitikrinę, ar neserga tuberkulioze, nors jiems tai padaryti buvo privaloma. Tačiau kyla klausimas kitų tikrinimų, nes didžioji dalis gydytojų, pasak R. Švambarienės, reikalauja pasidaryti plaučių rentgeno nuotrauką tik kas 2–3 ar net kas 5 metus savo prižiūrimiems pacientams. Tik trečdalis Šiaulių apskrityje dirbančių gydytojų tikrinant pacientus, ar jie neserga tuberkulioze, reikalauja rentgeno nuotraukos kasmet.

Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo išaiškinti 45 tuberkulioze susirgę vaikai. Iš viso 2015 metais tuberkuliozės tyrimas buvo atliktas 31 055 vaikams, iš jų – 18 921 septynmečiui, ir 12 134 vaikams, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Užsikrėtimas arba teigiamas ligos rezultatas nustatytas 4073 vaikams, iš jų – 1864 septynmečiams ir 2209 vaikams, priklausantiems rizikos grupėms. Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiais tuberkulioze artimoje aplinkoje: 2015 m. – 20 atvejų, iš jų – 3 atviros tuberkuliozės formos, 2014 metais – 32 atvejai, iš jų – 5 atviros tuberkuliozės formos. Trylika tuberkuliozės atvejų 2015 metais buvo nustatyta septynmečiams.

Sveikatos specialistai primena, jog tuberkuliozė yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma. Mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosi ar čiaudi. Ligos sukėlėjai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs ligos sukėlėjų, gali užsikrėsti. Dauguma žmonių savo organizme turi tuberkuliozės bakterijų, bet jos nėra aktyvios ir ligos nesukelia, ir tik dalis užsikrėtusių asmenų gali susirgti arba suserga tuberkulioze. Tai ypač grėsminga liga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl nesusiformavusio imuniteto.

Reta tuberkuliozės forma graso komplikacijomis
Didžioji dalis užsikrėtusių tuberkulioze yra gyvenantys rajone ir netvarkingai gyvenantys žmonės. Todėl, anot sveikatos specialistų, šioms rizikos grupėms skiriamas didesnis dėmesys.

„Ypač didžiulė problema dėl tuberkuliozės susirgimų yra kaimo vietovėse. Ta pati situacija ir mokyklose. Noriu pabrėžti, kad vaikas tuberkulioze užsikrėsti gali tik nuo suaugusiojo. Be to, labai mažai atvejų, kai vaikai užsikrečia mokykloje, nes šios ligos plitimui reikalingas ilgalaikis bendravimas artimoje aplinkoje. Kartais šeimoje susirgęs vienas kitų asmenų net ir neapkrečia. Visi yra tuberkuliozės nešiotojai, tačiau ne visi turi tiek daug tuberkuliozės bakterijų, kad sukeltų tuberkuliozinį procesą“, – aiškina R. Švambarienė.

Pastaruoju metu yra paplitusi itin reta tuberkuliozės forma, kuri graso rimtomis komplikacijomis, nes liga pasireiškia sunkiai pastebimais simptomais.

„Kiek teko bendrauti su pulmonologais, girdėjau, jog dabar itin dažnai vyrai serga reta tuberkuliozės forma, kuri nepasireiškia matomais simptomais. Kadangi vyrai nėra linkę skųstis savo sveikata, todėl retas kosulys, vos vos pakilusi temperatūra ar padidėjęs prakaitavimas net nejaučiamas. Kai staigiai pablogėja sveikata, tada gydytojai fiksuoja jau uždelstą tuberkuliozės formą. Todėl manau, kad gydytojai visgi turėtų neprisiimti sau atsakomybės rašydami, kad pacientas sveikas ir gali dirbti be rentgeno nuotraukos. Tikrinimo metu Šiauliuose bandysime atskleisti realią situaciją, šviesti ir aiškinti visiems, kad pasitikrinti reikia, ypač tiems, kurie dirba su vaikais“, – „Šiaulių naujienoms sakė R. Švambarienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo išaiškinti 45 tuberkulioze susirgę vaikai.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.