Prasidėjus naujiems mokslo metams, daugelis tėvelių susimąsto, ką vaikas valgys darželyje ar mokykloje. Sunerimę ne tik tėveliai, bet ir ugdymo įstaigų personalas. Jie, pasikeitus teisės aktams, skuba reaguoti į pokyčius ir keisti valgiaraščius, tačiau susiduria su problemomis.

Vaikų mityba – tėvų valgymo įpročių atspindys
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota, joje vyrauja riebalų, cukraus perteklius, maiste daug druskos, trūksta skaidulinių medžiagų.

Pasak specialisto, vaikų mityba – tiesioginis tėvų valgymo įpročių atspindys, tik dar blogesnis, nes vaikai maistinių medžiagų gauna daugiau, o juda vis mažiau. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jaunuolių ir pensininkų fizinis aktyvumas yra beveik vienodas.

„Ugdymo įstaigose nerasite saldainių, tortų, limonado, kavos, bulvių traškučių, spurgų ir kito menkaverčio šlamšto. Tačiau „gerieji“ tėvai, gailėdami „vargšo“ vaikelio, kartais viso to įdeda į mokyklą iš namų. Nors šalyje sveikos mitybos tendencijos vis labiau ryškėja, reali sveiko maisto pasiūla dar beveik neegzistuoja. Kovą su būsimomis ligomis laimės tie, kurie mąsto į priekį ir jau dabar renkasi tai, kas palanku sveikatai“, – kviečia susimąstyti A. Kranauskas.

Valgiaraščiai keičiami tik popieriuje
Nors ir pasikeitė rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos normos, galiojusios nuo 1999 metų, realių pokyčių dar nematyti. Kodėl? Į klausimą atsako maisto technologė ir sveikatai palankios mitybos ekspertė Raminta Bogušienė.

„2016 07 18 iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kontroliuojančios vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, buvo gautas atsakymas, kad iki 2018 m. sausio 1 d. leidžiama vadovautis Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų redakcija, kuria buvo vadovautasi iki šio įsakymo įsigaliojimo. Artimiausiu metu neplanuojama keisti valgiaraščių derinimo tvarkos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Derinant naujai sudarytus valgiaraščius bus atsižvelgiama į pasikeitusias paros energijos normas, baltymų, angliavandenių ir riebalų santykį. Tai reiškia, kad valgiaraščiuose vis dar dominuos rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, rafinuoti riebalai , o šviežių daržovių ir vaisių kiekis išliks vis dar mažas. Tausojantys patiekalai – virti garuose, gaminti konvekcinėse krosnyse ar tiesiog virti – nebus pirmoje vietoje, nes daugelyje ugdymo įstaigų įranga pasenusi, nėra nei garų puodų, nei konvekcinių krosnių“, – situaciją komentuoja R. Bogušienė.

Vaikų sveikatai palankus maitinimas – ne tinkamas valgiaraščio parengimas popieriuje, bet realus pagamintas patiekalas, kurio tėvai nemato. Teisės aktai skelbia, kad maitinimą organizuojanti įstaiga turi viešinti valgiaraščius. Tiesa, pakeitimai matomi popieriuje, bet kokius patiekalus valgo vaikai – taip ir lieka neaišku.

Parengta pagal „Sveikatai palankus“ informaciją