Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų dėmesį, kad šiais metais liepos 19 dieną sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo pakeisti Lietuvos higienos normoje nustatyti reikalavimai dėl skiepų vaikams, einantiems į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Reikalavimas, kad vaiko sveikatos pažymėjime būtų įrašas apie atliktus skiepus, nes dėl to vaikas nebus priimtas į priešmokyklinę ar ikimokyklinę įstaigą, nebereikalingas. Toks sprendimas priimtas dėl tėvelių išreikšto nepasitenkinimo ir neskiepytų vaikų diskriminacijos. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, todėl įstatymas teismo nutartimi buvo atšauktas. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Kulikauskienės, tikėtina, jog dėl tokios sprendimo sulauksime ligų, kurios iki šiol buvo valdomos vakcina, protrūkio.

Reikalavimas skiepi vaikus – neprivaloma
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas informuoja, kad 2016 m. liepos 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvos higienos normoje „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeisti nustatyti reikalavimai dėl skiepų vaikams, einantiems į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Priimant vaiką ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą ir vėliau kiekvienais metais vaiko tėvai (globėjai) švietimo teikėjui turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a).
Reikalavimas, kad vaiko sveikatos pažymėjime būtų įrašas apie atliktus skiepus, atšauktas. Taip pat atšaukta nuostata, kad į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigą bus nepriimami vaikai, nepaskiepyti pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Pasak D. Kulikauskienės, už nepaskiepytų vaikų sveikatą atsako patys tėvai, pasirašydami, kodėl jų atsisako. O sveikatos specialistų ir gydytojų rankos surištos. Tad dabar visi vaikai lankys vieną darželį ir visi, anot specialistų, galimai sirgs.

Galima sulaukti ligų protrūkio
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį tymais susirgo 22 asmenys, iš jų – 9 vaikai (nuo 1 mėnesio iki 1 metų) ir 13 suaugusių asmenų (nuo 25 iki 43 m.). Šiaulių apskrityje tymų atvejų minėtu laikotarpiu neužregistruota. Susirgimų raudonuke ir poliomielitu šių metų pirmąjį pusmetį šalyje nebuvo.

Infekcinių ligų plitimui sienų nėra. Pastaraisiais metais dėl mažėjančių skiepijimo apimčių Europoje kyla tymų protrūkiai. Vis daugiau susirgimų registruojama tarp suaugusiųjų, kurie nebuvo skiepyti arba buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze.

PSO duomenimis, 2015 m. didžiausias tymų protrūkis kilo Vokietijoje, kurio metu susirgo 2 580 žmonių. Dauguma susirgusiųjų buvo neskiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze. Vokietijoje nuo tymų mirė neskiepytas 18 mėnesių amžiaus berniukas. Prancūzijoje, Elzaso regione, 2015 metais balandžio mėnesį užregistruotas tymų protrūkis, kilęs antroposofijos pasekėjų mokykloje. Susirgo 67 moksleiviai ir jų šeimos nariai. Manoma, kad moksleiviai galėjo užsikrėsti viešnagės Berlyne metu, gyvendami šeimoje, kurioje vėliau buvo diagnozuoti tymai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2016 m. liepos 6 d. duomenimis, nuo 2015 m. birželio. iki 2016 m. gegužės 30 d. ES/EEE valstybės narėse užregistruota 1 800 patvirtintų tymų atvejų.

„Rizika užsikrėsti skiepais valdomomis infekcijomis nepaskiepytiems vaikams yra gana nemaža. Nepaskiepyti vaikai gali ne tik patys užsikrėsti, bet ir užkrėsti tuos vaikus, kurie dėl tam tikrų kontraindikacijų (alergiški ir kitomis ligomis sergantys vaikai ar turintys silpną imunitetą) negali būti paskiepyti. Tačiau visiems yra žinoma, kad pagrindinė tymų, raudonukės ir poliomielito infekcijų valdymo ir profilaktikos priemonė – vakcina.

Vaikai nuo minėtų infekcijų yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai nuo tymų ir raudonukės skiepijami kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Pirmoji dozė įskiepijama 15–16,5 mėn. vaikams, antroji – 6–7 metų. Nuo poliomielito vaikai skiepijami IPV (inaktyvuota poliomielito vakcina) vakcina: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn., ketvirtoji – 18 mėn. kūdikiams. 6-7 metų vaikams atliekama revakcinacija“, – praneša D. Kulikauskienė.

Sveikatos specialistai nuogąstauja, kad nepaskiepyti vaikai gali ne tik patys užkrėsti, bet ir užkrėsti tuos, kurie dėl tam tikrų indikacijų negali būti paskiepyti.

„Labai gaila, kad gali nukentėti niekuo dėti vaikai. Norisi likviduoti tymus, raudonukę, kurie yra valdomi skiepais, tačiau dabar vargu ar pavyks šias ligas suvaldyti, kai tėvai galės spręsti, skiepyti savo vaikus ar ne. Todėl galima sulaukti ir šių ligų protrūkio“, – sako D. Kulikauskienė.