Nors dar kalendorinė vasara, tačiau daugelis iš namų nė žingsnio nežengia be šiltesnio megztinio ar striukės. Po Žolinių jau ir gamta pradeda ruoštis rudeniui. Tačiau, kaip ir kasmet, su vėstančiais orais atkeliauja ir peršalimo ligos. Vaikai grįžta į mokyklas, tad jei vienas sloguoja ar pakosti, pradeda sirgti ir kiti bendraklasiai. Ta pati situacija egzistuoja ir darbo kolektyvuose.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, jog šiuolaikiniai žmonės mėgsta užsiimti savigyda, nes iki gydytojo kabineto jiems atrodo per tolimas kelias, kai po ranka yra „visagalis“ internetas. Geriausiu atveju peršalimo ligų kamuojami pasikonsultuoja su vaistininkais. Tačiau medikės nuomone, neatsakingai rūpinantis savo sveikata neretai liga užsitęsia, o kartais atsiranda net ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Šiuo metu dėl peršalimo ligų Šiaulių ligoninėje dar nėra gydomų pacientų, tačiau pagalbos prireikė sergantiems Laimo liga ar užsikrėtusiems erkiniu encefalitu.‘
Padaugėjo sergančių erkių platinamomis ligomis
„Šiuo metu į ligoninę dažniau patenka tie pacientai, kai jiems yra įtariamas erkinis encefalitas ar yra neaiškios kilmės karščiavimas, kuris gali būti bakterinės arba virusinės kilmės infekcijos, atliekame specialius tyrimus. Šie pacientai yra diferencijuojami, atsižvelgiant į tyrimus pagal ligos požymius. Tačiau dabar didžioji dalis mūsų pacientų yra užsikrėtusių erkiniu encefalitu. Kiek mums yra žinoma, poliklinikose pacientai plūsta dėl Laimo ligos. Dažniausiai pagalbos kreipiasi, kai yra nustatoma pirmoji Laimos ligos stadija. Yra žmonių, kurie dar ir dabar galvoja, kad Laimo liga iš karto graso neįgalumu. Tačiau yra ir daugiau suprantančių apie šią ligą, nes laiku suteiktas gydymas visų pašalinių reiškinių padeda išvengti“, – aiškina J. Minickaitė-Katinienė.
Pasak gydytojos, peršalimo ligos šiuo metu dar neaktyvios. Kai prasideda peršalimo ligų sezonas, dažniau į poliklinikas nei į ligonines kreipiasi pacientai. Tačiau viena aišku: vėstantys orai tiesiogiai susiję su peršalimo ligų plitimu.
„Paprastai peršalimo ligos, viršutinių kvėpavimo takų ligos prasideda nekalta sloga (rinitu), kurios negydant gali atsirasti ir ausų uždegimas, sinusitas ar bronchitas. Didžiąją dalį peršalimo ligų sukelia virusai. Šiomis ligomis sergant neretai rekomenduojamas simptominis gydymas. Jei prisideda bakterinės komplikacijos, prireikia ir antibiotikų. Tačiau dažniausiai visgi peršalimo ligos yra gydomos be antibiotikų“, – sako J. Minickaitė-Katinienė.
Savigyda – tik laiku ir vietoje
Pasak gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, jei žmogus karščiuoja, jis turėtų atkreipti dėmesį ir į kelis savo sveikatos požymius, kad liga būtų valdoma ir būtų galima toliau gydytis namuose.
„Jei yra stiprus šaltkrėčio jausmas, stipriai skauda galvą, o kai kuriais atvejais net jaučiamas vangumas, būdingas sąmonės praradimas, pasireiškia pykinimas ar vėmimas, jau vertėtų sunerimti. Jei nėra visų šių išvardytų požymių, galima bent dvi dienas bandyti gydytis namuose, gerti daug šiltų arbatų, mineralinio vandens ir toliau stebėti sveikatą. Kai atsiranda stiprus kosulys, kyla temperatūra, krečia šaltis, jau vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o susirgus savaitgalį ir švenčių dienomis – į ligoninės priėmimo skyrių. Nors esant galimybei visada patarčiau pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pataria J. Minickaitė-Katinienė.
Anot gydytojos, svarbu, kad žmonės suvoktų, jog sirgdami jie negali eiti į darbą, nes antraip su jais kartu sirgs ir kiti asmenys. Be to, kai atsiranda sveikatai pavojingų požymių, be medikų pagalbos sergantysis neapsieis, todėl delsti, kai kyla pavojus sveikatai, nederėtų.
Būtina žinoti gyventojams, jog visos peršalimo ligos yra užkrečiamos, nes jos plinta oro lašeliniu keliu, todėl, pasak gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, jei sergantysis čiaudi ar kosėja, didelė tikimybė, kad susirgs ir šalia jo esantys asmenys.
Juk kai namuose vienas susirgęs, po kelių dienų apkrečia ir kitus. Stipresnį imunitetą turintys galbūt ir nesusirgs. Tačiau panašiai viršutinių kvėpavimo takų ligos panašiai siaučia suaugusiųjų ar vaikų kolektyvuose.
Skiepai nuo gripo vis dar nepopuliarūs
Gydytoja J. Minickaitė-Katinienė pastebi, kad vis dar skiepai nuo gripo yra nepopuliari apsaugos priemonė, todėl žmonės vangiai ir skiepijasi. Tačiau vien geriant arbatą su citrina ir imbieru negalima tikėtis, jog pavyks apsisaugoti nuo gripo, nes tai nėra patikima apsisaugojimo priemonė. Kai kurie aiškina, jog siekdami nesusirgti gripu paprasčiausiai vengia susibūrimų.
Tačiau juk turime patikimą apsaugą – skiepus nuo gripo. Ypač sergantiems lėtinėmis ligomis (plaučių, širdies ligomis, esant širdies nepakankamumui, persirgus infarktu), pasiskiepyti nuo gripo net rekomenduoja gydytojai. Pats gripas, pasak gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, kaip peršalimo liga yra sunki liga, o jei ši liga yra negydoma, po 3-5 dienų prasideda bakterinės kilmės komplikacijos: sinusitas, pūlingas gerklės ar ausų uždegimas bei kitos. Tada žmogus gripu serga daug ilgiau. Tais atvejais, kai sergantysis dar turi ir gretutinių ligų, jo organizmui sunkiau kovoti su liga, tada net gali ir mirti.
Žinoma, skiepai 100 procentų nuo gripo neapsaugos, tačiau pasiskiepijęs gripo vakcina ir susirgęs gripu žmogus tikrai greičiau ir persirgs, išvengs komplikacijų. Paprastai gripas siautėja žiemai baigiantis, tačiau, anot gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, gripo atvejai gali būti registruojami ištisus metus.
„Gripas itin pavojingas yra ir besilaukiančioms moterims, kurioms taip pat rekomenduojama paskiepyti nuo gripo, siekiant išvengti infekcijos“, – įspėja gydytoja.
