Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelius sako, kad žmogų traumos persekioja visur, tačiau ypač vasarą jų dažniausiai nutinka poilsiaujant prie ežerų ar kitų vandens telkinių. Pasak gydytojo, taip yra todėl, kad šiltuoju metų laiku padidėja žmonių aktyvumas. Tarp dažniausiai pasitaikančių traumų – autotraumos, nes vasarą žmonės dažnai keliauja, prasideda motociklų sezonas, taip pat daug transporto važinėja laukuose. Todėl A. Danelius pataria būti budriems ir poilsiauti atsakingai. Ypač dėmesį medikai pataria atkreipti į vaikus.

Akrobatais sugeba būti ne visi
Pasak gydytojo A. Daneliaus, vien paprasčiausias darbas aukštyje ant šieno kupetos, kai reikia užsilipus krauti šieną, gali prišaukti nelaimę. Nukritus nuo kelių metrų aukščio kyla pavojus susižaloti kaklą ar kitus organus. Po tokių traumų žmogus gali net savo gyvenimą baigti neįgaliojo vežimėlyje.

„Norėčiau kreiptis į jaunus žmones, kad jie nepamestų galvos būdami prie vandens. Daugelis jaunų žmonių mano, jog šokdami nuo tramplino ir darydami salto ore jie parodys, kokie šaunūs yra. Tačiau tokiems triukams reikia pasiruošti. Mes juk žinome, kad ir profesionalai, kurie šokinėja į vandenį, kartais patiria rimtas traumas. Ypač pavojinga trauma akrobatams yra stuburo sužalojimai, kada ypač stipriai pakenkiama stuburo smegenims. Nelaimės – nemalonus atsitiktinumas, tačiau kur yra didžiulis aukštis, atsiranda ir rizika susižeisti“, – aiškina A. Danelius.

Poilsiautojams rekomenduoja išlikti budriems
Gydytojas A. Danelius poilsiautojams primena, jog ruošiantis maudytis ežere ar kitame vandens telkinyje įsitikinti, koks yra dugnas, gylis, kad traumų būtų galima išvengti.

„Išgirstame pačių įvairiausių pasakojimų, kai pacientai sako, kad pernai šokau į vandenį toje pačioje vietoje ir nieko nebuvo, o šį kartą kažkodėl trenkėsi į dugną ir lūžo stuburas, nes įvyko neurokomplikuotas lūžimas. Reikia žinoti, kad per žiemą, kai upės yra sukaustytos ledu, pasikeičia ledonešio tėkmė, išplaunamos duobės, dėl ko net pasikeičia dugno struktūra ir visas reljefas. Todėl ir yra būtina kiekvieną kartą išsiaiškinti, ar toje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, galima šokinėti į vandenį. Tačiau jei jau labai norisi pramogų vandenyje, patartumėme į vandenį šokti bent jau ant kojų, nors tai ir nėra labai šaunu, tačiau kartais tai gali išgelbėti gyvybę“, – teigia A. Danelius.

Vasarą mėgstantys laiką leisti ant motociklo, anot gydytojo, turėtų įsigyti ir specialią aprangą, kuri taip pat neretai motociklo vairuotoją apsaugo nuo traumų.

Dažniausios – kaklo traumos ir stuburo sužalojimai
Kaip aiškina gydytojas, dauguma lūžių arba kaklo sužalojimų yra ne neuorokomplikuoti: įvairūs patempimai, sutrenkimai. Pasak A. Daneliaus, neurologiniai sužeidimai pasireiškia, kai jau yra pažeidžiamos stuburo smegenys, tada gali ištikti nukentėjusį net ir paralyžius, priklausomai nuo pakenkimo.

„Traumos metu net gali nutrūkti kvėpavimas. Pilnas stuburo pakenkimas konstatuojamas, kai žmogų ištinka paralyžius žemiau sužalojimo vietos. Dalinis sužalojimas, kai žmogus dar jaučia apatinę kūno dalį. Jei pamatėte, kad žmogus nėrė ir ilgai neiškyla, jau galima įtarti politraumą. Pavyzdžiui, jei vandenyje patiriamas dalinis stuburo pakenkimas ir žmogus negali pajudinti rankų, tada jam vienintelė išeitis – nekvėpuoti. Paprastai, kai žmogus įtraukia vandens, vėliau jį atgaivinus prasideda staigus plaučių uždegimas, po to ir kitos komplikacijos. Tada mažesnė tikimybė žmogų išgelbėti. Todėl ištraukus skęstantį žmogų iš vandens reikia jam iš burnos išpilti vandenį ir daryti dirbtinį kvėpavimą, kol atvažiuos greitosios pagalbos medikai“, – aiškina A. Danelius.

Taip pat gydytojas sako, jog labai svarbu žinoti tikslią vietą, kur įvyko nelaimė, kad greitosios pagalbos medikai neklaidžiodami galėtų kuo skubiau atvykti į nelaimės vietą.

Po nelaimės vieni palūžta... kiti sustiprėja
Neretai nelaimės vyksta ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Gydytojas A. Danelius sako, jog tai didžiausias priešas, nes būtent alkoholis iš žmogaus atima savisaugos jausmą ir baimę, todėl neblaivus žmogus prastai orientuojasi, tampa hiperaktyvus.

„Praėjusiais metais buvo gal tik 10 tokių rimtų traumų, kai žmonės vandenyje susižalojo kaklą.

Taip pat ne kartą teko gelbėti žmones, iškritusius ir ketvirto namo aukšto. Neblaivūs eina į balkonus rūkyti net nesitikėdami, jog ten jiems gresia pavojus. Iš tokio aukščio iškritęs žmogus patiria politraumas ir jam padėti praktiškai nebeįmanoma. Po nelaimės ligoninėje vyksta tik stabilizacijos procesai ir gelbėjama paciento gyvybė, kad žmogus po įvykio vėliau gebėtų kuo daugiau apsitarnauti. Liūdna, bet po stiprios traumos neretai žmogus tampa neįgalus ir tada atrodo, jog tą pačią nelaimės akimirką dužo jo visos svajonės. Tačiau yra ir gražių pavyzdžių, kai po nelaimės žmogus sustiprėja dvasiškai ir yra pajėgus išlaikyti savo šeimą. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, kaip jis po nelaimės gali ir geba socialiai integruotis į visuomenę ir grįžti į gyvenimą“, – pasakoja gydytojas.

Dažniausiai traumas patiria vaikai
Traumų neišvengia ir patys mažiausieji. Vaikai, pasak gydytojo A. Daneliaus, labai judrūs, todėl dažnai susižeidžia.

„Jei susižeidžia vyresnio amžiaus vaikas, tada suaugusieji neretai pastebi ar išgirsta, jog vaikui kažkas negerai. Bet būna ir liūdnų atvejų, kai vyresni vaikai be suaugusiųjų leidimo paima kūdikius, kurie netyčia suspurdėję iškrenta iš rankų. Tada vaikutis paguldomas lyg niekur nieko į lovytę, o jei suaugusieji nieko nežino ir nemato, tai gali būti lemtinga. Žinoma, vėliau mama pastebi minkštųjų audinių patinimą ir kreipiasi į medikus. Tačiau darbo praktika rodo, kad po tokio įvykio daroma nuotrauka ir neretai paaiškėja, jog vaikeliui galvos kaulų lūžis. Suvokiame, jog padori šeima vaikų nemuša, tačiau tokios traumos atsitinka visai netikėtai. Mano darbo praktikoje tokių atvejų yra buvę daug. Todėl noriu atkreipti dėmesį tėvų, jog nereikia mažų vaikų palikti kitų vaikų priežiūroje, nes negali žinoti, kur tyko nelaimė. Seniau būdavo dar kitokios nelaimės: atrodo, tėvai tik minutei nusisukdavo, o jau vaikas gulėdavo ant galvos užsivertęs televizorių. Dabar gerai, kad televizoriai yra lengvi ir dažniausiai kabinami ant sienų, tai tokių nelaimių nepasitaiko“, – pasakoja A. Danelius.

Pasak medikų, į vandenį šokti ant kojų, nors tai ir nėra labai šaunu, tačiau kartais tai gali išgelbėti gyvybę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.