Vasarą gydytojams yra pats darbymetis, nes kol vieni poilsiauja ir kaitinasi saulėje, jie budi. Pasak gydytojų, perkaisti karštą vasaros dieną galima net ir būnant pavėsyje. Tai jei žmogui svaigsta galva, jį pykina, jaučiamas didžiulis troškulys, o kai kurias atvejais net prarandama sąmonė, būtina skubiai kviesti medicinos pagalbą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Intensyviosios terapijos skyriuje laikinai vedėjo pareigas einantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas sako, jog kasmet dėl karščio miršta ne vienas žmogus. Ypač pavojus perkaisti kyla dirbantiems lauke statybininkams, kelininkams bei rizikos grupei priskiriamiems žmonėms – vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis asmenims.
Perkaitimo požymiai
„Hipertermija – tai žmogaus normalios paros temperatūros pakilimas aukščiau 37,5 laipsnio dėl sutrikusios termoreguliacijos. Yra tam tikros rizikos grupės asmenų, kurie ypač jautrūs temperatūros ir konkrečiai saulės poveikiui, tai naujagimiai, maži vaikai iki 4,5 metų, vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio ar žalingų įpročių, sergantys lėtinėmis ar kai kuriomis įgimtomis ligomis“, – aiškina A. Bubliauskas.
Pasak gydytojo, kai lauke labai karšta, dažniausiai sveikatos problemos yra susijusios su perkaitimu saulėje, kai žmogui pasireiškia dehidratacija, dėl ko žmogaus organizmui trūksta elektrolitų, vandens disbalanso pokyčiai organizme. Sutrinka kompensaciniai mechanizmai.
„Labiausiai jautrios karščiui yra kepenys, kardiomaskulinė sistema, neurologinė sistema. Pirmieji simptomai perkaitus saulėje gali būti ir gana silpni. Galimas lengvas sąmonės netekimas, jaučiamas silpnumas. Tačiau nesuteikus tinkamos ir savalaikės pagalbos žmogų gali ištikti net delyras (ūminė būklė ir tai reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos) ar jaučiamas silpnumas, gali atsirasti net traukuliai ir tokia žmogaus būklė iššaukti komą. Taip pasireiškia sunki hipertemija. Pavojingą būklę sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač daug judant ar sportuojant. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 ar net daugiau laipsnių karščio“, – aiškina gydytojas. Pasak A. Bubliausko, persikaitinimą reikia skirti nuo karščiavimo, nes karščiavimas yra apsauginė žmogaus reakcija į uždegimą.
Pirmieji simptomai, kad žmogus perkaito ir patyrė šilumos smūgį, pasak A. Bubliausko, yra dažnas prakaitavimas, troškulys, galvos skausmas ar net atsiradęs svaigimas, mirgėjimas akyse, pykinimas, sumažėjęs šlapinimosi kiekis – tai tik dalis simptomų, į kuriuos plieskiant saulei jau reikėtų atkreipti dėmesį.
Pagalba nukentėjus ir kaip išvengti perkaitimo
Kai žmogui jau trinka sąmonė, padažnėja pulsas ar staiga pakinta kraujo spaudimas – tai, pasak gydytojo A. Bubliausko, signalas, jog būtina skubiai kviesti medikus.
„Kai žmogui nuo karščio lauke pakyla temperatūra, svarbi kiekviena minutė. Nes nuo perkaitimo ir delsimo kreiptis pagalbos dažnai ir miršta žmonės. Šiemet tokį vieną atvejį ligoninėje jau turėjome. Buvo atvežtas perkaitęs vyras, kuriam padėti jau nebuvo galima dėl gyvybinių funkcijų nepakankamumo. Paciento temperatūra siekė net 42 laipsnius. Gaila, bet baigtis buvo liūdna, nors vyras buvo gana jaunas“, – nuogąstauja gydytojas.
Taip pat A. Bubliauskas pataria vasarą gyventojams stengtis vengti buvimo tiesioginėje saulėje, kai lauke labai karšta. Nes tada žmogus greitai ir daug neteka skysčių, todėl kyla pavojus perkaisti. Be to, rekomenduojama gerti daug skaidrių ir nesaldžių skysčių.
„Kai žmogus perkaitęs ir prastai jaučiasi, rekomenduojama vėsinti nukentėjusiojo kūną drėgnais rankšluosčiais. Tiesa, ne kiekvieną vienodai veikia karštis, todėl vienas pabuvęs valandą saulėje gali patirti šilumos smūgį, kai tuo tarpu kitas tą karšti normaliai išgyvena. Žinoma reikia saugotis ir per pačius karščius nuo 11 iki 16 valandos nebūti lauke, – pataria gydytojas.
