Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. vėjaraupių atvejų.  Daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota balandžio mėnesį. Į ligoninę dėl vėjaraupių buvo paguldyta 1,52 proc. susirgusiųjų. Nuo vėjaraupių gali apsaugoti skiepai, tačiau jų valstybė nekompensuoja.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Sergamumo vėjaraupiais rodiklis pernai siekė 526,5 atv./100 tūkst. gyv., 2014 m. susirgusiųjų vėjaraupiais užregistruota daugiau  – 22 311 šios ligos atvejų (sergamumo rodiklis – 760,8 atv./100 tūkst. gyv.). Per pastaruosius vienuolika metų (2005–2015 m.) Lietuvoje mirties atvejų nuo vėjaraupių neregistruota.

Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausiai susirgimo atvejų registruojama šaltuoju metų laikotarpiu, dažniausiai rudenį ir pavasarį.

2015 m. didžiausias sergamumas registruotas Kauno, Tauragės ir Utenos administracinėse teritorijose. Mažiausias sergamumas 2015 m. registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje.

Pastebėta, jog 2013–2015 metais daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0–4 m. vaikų tarpe.

Parengta pagal ULAC informaciją