Prieš dvejus metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje duris atvėrė Širdies ir kraujagyslių centras –  tai vienas iš penkių kardiologijos centrų Lietuvoje, teikiantis skubią intervencinę pagalbą visą parą. Dvejų metų darbo praktika jau duoda vaisių – atlikta labai daug operacijų, kurių metu laiku į medikus besikreipusiems grąžinta viltis  džiaugtis gyvenimu.

Gydymo kokybė priklauso ir nuo darbų organizavimo
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, Šiaulių apskrities vyriausioji kardiologė Aušra Dambrauskaitė sako, kad šiuo metu daug laiko skiria darbo administravimui, siekiant, kad Šiauliuose būtų prieinamos visos įmanomos paslaugos, kurias teikia ir didieji šalies gydymo centrai. Kiekviena konsultacija, procedūra, gydymas reikalauja ne tik gydytojų žinių, kantrybės, bet ir reikiamos komandos, aparatūros, nes vienas medicinos specialistas būtų bejėgis.

„Administratorius yra atsakingas, kad  reikiamu metu būtų reikiamas kiekis slaugytojų, gydytojų, kad gydymą būtų galima taikyti tada, kai jo prireikia, kad operacinėje būtų visos reikiamos įmanomos priemonės. Darbas ligoninėje yra komandinis. Visa komanda yra atsakinga už diagnostikos, gydymo rezultatą. Niekada vienas žmogus nepadarys viso darbo, tuo labiau kai šiais laikais diagnostika ir gydymo metodai yra labai sudėtingi, reikalaujantys daug žinių ir tikslumo. Daug laiko medikų darbe užima įvairiausios svarbios dokumentacijos pildymas.  Gaila, kai negali daugiau jo skirti pacientų konsultacijoms, echokardioskopijoms, intervencinei kardiologijai, nes labai daug turi atlikti organizacinio darbo“, – pasakoja A. Dambrauskaitė.

Dagiau procedūrų, geresni gydymo rezultatai
Praėjusiais metais intervencinei kardiologijai ir rentgeno chirurgijos operacinėse daugiausiai gydytojų pastangų sutelkta siekiant rezultatyvaus gydymo.

„Nuo 2003 metų ligoninėje atidarytas angiografijų kabinetas ir viena operacinė, kuri tuo metu dar buvo vadinama ne operacine, o kabinetu. Tačiau nuo 2013 turime jau du angiografus ir nuo tada mūsų kabinetai pradėjo vadintis operacinėmis. Visame pasaulyje su sena medicinos aparatūra nėra dirbama, kai tuo tarpu Lietuvoje tokie aparatai naudojami labai ilgai. Tokia praktika taikoma ir Šiauliuose. Lietuvoje niekas neskuba keisti senų medicinos aparatų ir vietoje jų statyti naujus. Šiuo metu stebime, jog ligoninei yra reikalingas trečias angiografas, nes pastarieji darbo metai rodo, jog vis daugiau atliekamų procedūrų, ypač kai reikia ekstrinės pagalbos žmonėms“, – aiškina gydytoja.

Kadangi taikomų medicinos paslaugų širdies ir kraujotakos ligų gydymui Šiauliuose poreikis išaugo, nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo veikti 24 valandų intervencinės kardiologijos tarnyba, kuri dirba kiekvieną savaitės dieną ar naktį – net ir švenčių dienomis.

„Kai į ligoninę atvyksta pacientas, kuris patyrė ūmų infarktą ar ūmų insultą ir tokiam pacientui pagal laiką atidaryti užsikimšusią kraujagyslę yra ne per vėlu, gydytojų, slaugytojų komanda stengiasi kuo skubiau teikti pagalbą. Taip jau seniai dirba medikai visame pasaulyje, todėl stengiamės ir mes neatsilikti. Vien 2014 metais diagnostinių širdies kraujagyslių procedūrų, vadinamųjų koronarografijų, Šiauliuose buvo atlikta 1 570, o 2015 metais –  jau 2 063. Stebime ir didelį  gydomųjų procedūrų, kada ūmaus miokardo infarkto metu yra skubiai atidaroma kraujagyslė arba taikoma planinė procedūra, kai yra ligos klinika, rodanti, kad pacientui yra susiaurėjusi širdies kraujagyslė, augimą. Vien  2014 metais atlikta 620 tokių procedūrų, o 2015 metais – 1 016.  Džiaugiamės ir didžiuojamės gydymo rezultatais“, – aiškina A. Dambrauskaitė.

Koja kojon su naujovėmis
Praėjusiais metais  ligoninėje buvo pradėta taikyti nauja paslauga, kada pacientai yra gydomi dienos stacionare.

„Pasikeitė gydymo metodas. Anksčiau pacientas buvo parą laikomas ligoninėje, o dabar atliekamos procedūros dieną ir vakare tas pacientas išleidžiamas į namus. Tikslas –  taupyti pinigus norint išvengti, kad ligoninė netaikytų viešbučio paslaugų. Kai kuriems pacientams galbūt tai nėra patogu, tačiau ligoninėje tokiems pacientams neskiriami pinigai jų transportavimui į namus bei nakvynei. Mūsų tikslas – atlikti diagnostinį tyrimą ir numatyti gydymą“, – pabrėžia A. Dambrauskaitė.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tokių pacientų dienos stacionare kasdien sulaukiama bent keturių. Gydytoja A. Dambrauskaitė džiaugiasi ir kitomis gydymo Šiauliuose naujovėmis. Nuo šių metų ligoninėje pradėta taikyti rotabliacijos procedūra pacientams, kurių kraujagyslėse susikaupusios kalkių apnašos sutrikdo kraujotaką ir sukelia visame pasaulyje labiausiai paplitusios ligos aterosklerozės simptomus – krūtinės anginą. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtu gręžiama kalcifikuota užkalkėjusi vainikinė širdies arterija bei atkuriama kraujotaka.

„Šis metodas yra gana naujas pasauliui, bet daugelio modernių procedūrų taikymui reikalingas finansavimas. Todėl neretai tokiems pacientams taikoma gydymo alternatyva – kardiochirurginis gydymas. Būkime realistai, kad Lietuva išgali tik tokią mediciną. Visoje Lietuvoje ši problema yra, tačiau dabar dėmesys skiriamas karinei šalies apsaugai“, – pastebi gydytoja.

Nuo praėjusių metų ūmaus insulto atveju Šiauliuose pradėtos taikytis ir trombektomijos, kurių per metus atlikta net 26. Anot gydytojos A. Dambrauskaitės, ši procedūra pradėta taikyti remiantis tuo, jog tie patys procesai ligos ir gydymo atveju vyksta ne tik širdies kraujagyslėse, bet ir galvos. Skirtumas tas, kad smegenų kraujagyslėse reikia pašalinti krešulius, kad būtų atstatyta kraujotaka. Pasak gydytojos, tokia procedūra taikoma tik ūmiausio  išeminio insulto atveju.
Nuo 2015 metų pacientams buvo pradėti implantuoti elektrokardiostimuliatoriai, kurie praėjusiais metais taikyti  net 105 pacientų gydymui.

„Dabartinės sąlygos dirbti tinkamos, tačiau mūsų skyriui reikia naujos operacinės. Be to, veikia vienas gana senas angiografas ir jam sugedus susidurtumėme su sunkumais“, – pastebi A. Dambrauskaitė.

„Durų baliono laikas“ – 90 minučių
Pasaulyje yra paplitęs pavadinimas „durų–baliono laikas“, kuris skaičiuojamas, per kiek laiko ūmaus miokardo infarkto atveju pacientas nuo ligoninės durų patenka į operacinę, kada jam balionėliu išplečiama širdies kraujagyslė.

Anot A. Dambrauskaitės, gydymo įstaiga, gebanti per tokį laiką suteikti šią paslaugą, yra gerai organizuota, aprūpinta moderniomis technologijomis, aukštos kvalifikacijos specialistais, kokia siekia būti ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvykęs pacientas, kuriam priėmęs gydytojas įtaria miokardo infarktą, guldomas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Dažnai širdies ir kraujotakos ligomis skundžiasi vyresni žmonės. Labai daug pacientų turime sulaukusių 80 ir daugiau metų. Pastebime, jog dažniau iš rajono žmonės atvyksta ne laiku, tada apsunksta diagnostika. Vyresnio amžiaus žmonės sunkiau orientuojasi ir blogiau atsimena, kada pasijuto blogai, kur jiems pirmiausia pradėjo skaudėti. Todėl vyresnio amžiaus žmonių gydymo rezultatai ir būna prastesni, nes ligos sudėtingesnės ir dėl to, kad yra dar ir papildomų gretutinių ligų. Tačiau labai retai širdies kraujagyslių ligomis serga 30 metų žmonės, nors nuo 40 metų širdies arterijų aterosklerozė medikų jau nestebina“, – sako gydytoja A. Dambrauskaitė.

Jei pacientas į medikus kreipiasi laiku ir pavyksta atstatyti kraujotaką, tai gali ir nelikti jokių liekamųjų reiškinių. Tačiau, anot A. Dambrauskaitės, ateityje gali pasikartoti infarktai, nes toks žmogus jau serga širdies kraujagyslių ateroskleroze. Tada medikai tiria ligos priežastis.

Pasak A. Dambrauskaitės, neretai širdies ligų atsiradimui įtakos turi paciento viršsvoris, prasta mityba, mažas aktyvumas ir žalingi įpročiai. Net po sunkių susirgimų, anot gydytojos, visiems reikia aktyviai mankštintis ir būtinai stebėti savo sveikatą.

„Ūmus miokardo infarktas – tai įspėjimas, kad ligos priežastys jau yra. Tačiau pacientas gali stengtis kaip tik įmanoma, kad liga nepasikartotų“, – teigia A. Dambrauskaitė.