Kasmet balandžio 7-ąją yra minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė praneša, jog šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Įveik diabetą!“. Diabetas sukelia ilgalaikės komplikacijos – širdies ligas, infarktą, apatinių galūnių amputaciją ir aklumą. 50 proc. sergančiųjų liga yra dar nediagnozuota. 80 proc. diabetu sergančiųjų gyvena žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įregistruota per 14 031 naujas cukrinio diabeto atvejis. Iš viso šiuo metu sergančiųjų yra 93 757 žmonės (2013 m. buvo 88 623 atvejai). Manoma, kad dar tiek pat žmonių jau serga, bet apie tai net nežino. Šiaulių mieste 2014 m. iš viso užregistruota 2 955 sergančiųjų (2013 m. buvo 3063 atvejai), iš jų – 400 naujų ligos atvejų (2013 m. buvo 256). Daugiau serga moterų nei vyrų ir daugiau suserga II tipo cukriniu diabetu.
Ligos priežastis
Pasak sveikatos specialistų, diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stygius, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Rizikos veiksniai gali būti šie: nutukimas arba antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, nesubalansuota mityba; vyresnis negu 40 m. amžius, per didelis kraujo spaudimas, netinkamas gerojo ir blogojo cholesterolio balansas kraujyje, diabeto atvejai tarp artimų giminaičių, moterims – nėštumo diabetas, tautybė (dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai).
Ligos simptomai
Paprastai diabetas pasireiškia dažnu šlapinimusi, svorio mažėjimu, besaikiu troškuliu, didėjančiu alkiu, nuovargiu. Tokį žmogų dažnai kamuoja infekcijos, jam blogiau gyja žaizdos, skundžiasi suprastėjusi rega, negebėjimas susikaupti ir kitais simptomais.
Cukrinis diabetas yra dviejų tipų – pirmojo ir antrojo. Sergant pirmojo tipo diabetu, kasa nesugeba gaminti insulino. Šis tipas pasitaiko 5–10 proc. sergančiųjų šia liga. Jos priežastis nežinoma. Svarstomas imuniteto pakitimas nulemtas genų. Galima priežastis – ir aplinkos poveikis.
Antrojo tipo diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas, kai kasa gamina didelį kiekį insulino, tačiau dėl per didelio su maistu gaunamo cukraus kiekio ir mažo sudeginimo raumenyse (dėl judėjimo stokos), vystosi atsparumas insulinui. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti, nes antsvoris, daug angliavandenių turintis maistas bei mažas fizinis aktyvumas jau tapo visuomenės gyvenimo norma. Todėl šio tipo diabetas dažnai diagnozuojamas pavėluotai, jau esant komplikacijoms (širdies ir kraujagyslių, periferinių nervų pažeidimams, pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms ir kt.).
„Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamose veiklose, ypač – fizinio aktyvumo – kasmet dalyvauja pastebimai daugiau šiauliečių. Jau ketverius metus kviečiame penkiasdešimtmečius ir vyresnius gyventojus reguliariai lankyti specialiai vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytos mankštos užsiėmimus. Užsiėmimai nemokami, o žmonės vis labiau suvokia sveikatos stiprinimo ir saugojimo būtinybę ir prasmę, ir tai mus džiugina. Kadangi daugiau asmenų vis dėlto suserga antrojo tipo diabetu, visuomenės sveikatos specialistai pataria vengti diabeto rizikos veiksnių. O jeigu vis dėlto išsivystė liga, kontroliuoti diabetą ir taip prailginti kokybiško gyvenimo trukmę“, – sako A. Ivoškienė.
