Rytoj minėsime Pasaulinę sveikatos dieną. Pasak gydytojų, kad būtume visada sveiki, reikia ne tik vaistų, vitaminų ar maisto papildų, bet laiku atpažinti ligą bei tinkamai ją gydyti. Jau prasidėjo alerginės slogos sezonas. Šia proga kalbiname Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytoją alergologę Reginą Mačiulienę. Pasak gydytojos, labiausiai nuo alergijų kenčia patys mažiausieji, todėl žinantys apie savo vaiko alergiją žiedadulkėms tėvai privalo vaiko organizmą ruošti iš anksto. Tačiau yra ir tokių, kurie painioja peršalimo ligų sukeltą slogą su alergine sloga, todėl net nežino, jog jų vaikas alergiškas žiedadulkėms.

Sloga – reakcija į alergiją
Alergija – tai žmogaus apsauginės sistemos atsakas į iš esmės nekenksmingas medžiagas: imuninė sistema identifikuoja žiedadulkes ir kitus alergenus kaip pavojų ir ima gaminti antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą. Pirmasis alerginio uždegimo simptomas, kuriuo skundžiasi pacientai – akių perštėjimas, ašarojimas, sloga. Po to seka kosėjimas ir dusulys. Dėl alergijos žmones kamuoja miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis bei sumažėjęs darbingumas. Pasak gydytojų, alerginės slogos simptomus pajutę suaugę pirmą kartą dažnai yra linkę painioti juos su virusiniais susirgimais, todėl neretai imasi savigydos.

Tie, kuriems sloga neatrodo įkyri, prisitaiko ir ilgą laiką gyvena su ligos simptomais. Vidutinio stiprumo simptomus pajutę asmenys dažniausiai bando išvengti eilių pas gydytoją ir gydosi nereceptiniais vaistais, kas kartais užtrunka net po kelerius metus. Be gydytojų neapsieina tik sunkiausiai sergantys.

Kovojant su alergija specialistai pataria pasikliauti ne tik vaistais, bet ir profilaktinėmis priemonėmis.

„Svarbiausia nustatyti alergijos priežastį – kartais žmonės galvoja, kad yra alergiški medžių žiedadulkėms, tačiau pamiršta, kad pavasarį taip pat suaktyvėja pelėsiai. Išsiaiškinus slogos priežastį ir pagal tai paskyrus tinkamą gydymą, suaugusieji gali tęsti jį ir savarankiškai. Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia 5–7 metų vaikams“, – pastebi gydytoja.

Negydoma alergija niekur nedingsta
Kai pradeda žydėti pirmieji alergizuojantys augalai lazdynai, tada sveikatos įstaigose iš karto padaugėja alergijų kamuojamų pacientų. Pikas prasideda balandžio viduryje. Svarbiausia prisiminti, kad nevaldoma ir negydoma alergija savaime nepraeina ir progresuoja. Negydoma alerginė sloga gali pasireikšti sunkiomis komplikacijomis – lėtine sloga, sinusitu, bronchine astma.

„Lazdynai, priklausomai nuo pavasario temperatūros, dažnai pradeda žydėti jau vasario ar kovo mėnesį. Po to sulaukiame beržų ir alksnių žydėjimo, kada ir pasirodo alergijų paūmėjimai ir sulaukiame daugiau pacientų. Šių medžių žiedadulkių galima rasti iki gegužės pabaigos. Jau sulaukiame pirmųjų alergijos kamuojamų vaikų, kurie skundžiasi paūmėjusia sloga, čiaudi, rausta ir niežti akys. Kol kas pavieniai alerginiai susirgimai“, – sako R. Mačiulienė.

Vaikai, kuriems alergijos yra nustatytos iš anksčiau, pasak gydytojos, paprastai į specialistus kreipiasi laiku. Kiek sunkiau, jei alergija pradeda kamuoti pirmaisiais metais.

„Alerginė sloga prasideda kaip ir bet kuri peršalimo ligų sukelta sloga, tačiau skirtumas toks, kad alerginė sloga neretai užsitęsia labai ilgai, atsiranda net priepuoliniai čiauduliai. Kai diagnozė aiški, pagal tai, kokiems augalams vaikas alergiškas, tris savaites iki žydėjimo rekomenduojama pradėti vartoti vaistus. Eliminuoti vaikų iš aplinkos neįmanoma, nes jie lanko ugdymo įstaigas, būrelius, tačiau rekomenduojame bent kiek įmanoma pasisaugoti: grįžus iš lauko po tekančiu vandeniu plauti visas atviras kūno vietas, išsiplauti nosį ir akis. Kada paūmėja jautrumas žolių žiedadulkėms, rekomenduojama dažniau ir rūbus keisti. Pastebime, jog dažnai alergijas paaštrina naminiai gyvūnai, kurie iš lauko parneša žiedadulkes. Tačiau baigiantis vasarai alergijos nedingsta, nes rudeniop pradeda žydėti piktžolės. Iš pavojingiausių yra kietis“, – pasakoja alergologė.

Paūmėja kitos alergijos
Pasak R. Mačiulienės, neretai alerginių susirgimų sezono metu, paūmėja ir kitos alergijos.

„Jei vaikas alergiškas ir dar serga bronchų astma, tai sezono metu šios ligos dažniausiai paūmėja. Kai pavasaris lietingas, žiedadulkės nuplaunamos, tada alerginių reakcijų mažiau, tačiau kai sausesnis, paūmėjimų sulaukiame labai daug. Reikėtų pabrėžti tai, jog alergijos nuolat kinta ir pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus buvo alergiškas tik žolėms, gali atsirasti alergija ir medžio žiedadulkėms ypač tais atvejais, kai žydėjimo sezonas užsitęsia ar prasideda per anksti. Tada vėl tiriamas žmogus“, – sako R. Mačiulienė.

Nors dažnai vaikams su alergija susigyventi sunku, pasak gydytojos, yra tinkamų vaistų alergijos sukeltiems simptomams slopinti.

„Ypač užjaučiu tuos vaikus, kurie birželį laiko egzaminus, kai paūmėja alergija žiedadulkėms, jiems peršti akys, atsiranda sloga, o jei dar paūmėja bronchų astma. Alergija – jaunų žmonių liga, gerai, kad bėgant laikui tos alergijos silpsta“, – sako R. Mačiulienė.

Alergijoms gydyti – specifinė imunoterapija
Norintiems visiems laikams pamiršti varvančią nosį nuo alerginės slogos, galima gydytis. Yra taikoma specifinė imunoterapija.
„Imunoterapija – tai priežastinis gydymas, kai alergiškas žmogus gydomas alergenais, kuriam reikalinga gydytojo alergologo priežiūra ir šis gydymas gali užtrukti net iki kelerių metų. Kuo mažesnis alergenų spektras, tuo gijimo prognozė geresnė.

Organizmas taip pratinamas prie alergenų. Šiuo metu alergijų gydymas yra brangus ir valstybės nekompensuojamas, todėl ne visi gali šį gydymą sau leisti. Tačiau nauda gydymo didžiulė – gali pakeisti gyvenimo kokybę. Pastebime, jog yra atvejų, kai tėvai savo vaikus atveda ir moka už šį alergijų gydymą, nes kažkada patys taip gydėsi ir turi tiesioginės patirties. Tai vienas veiksmingiausių būdų, kaip galima alergiją pažaboti“, – aiškina R. Mačiulienė.

Vaikams iki 18 metų alerginei slogai gydyti yra skiriami ir kompensuojami vaistai, ko nebuvo anksčiau, tai didžiulis palengvinimas.

Pasak R. Mačiulienės, papratai alergine sloga neserga labai maži vaikai, nes ji pasireiškia kiek vyresniems vaikams. „Manoma, jog tai yra genetinis polinkis sirgti alergine liga, kuri paveldima net iki aštuntos kartos. Kai kurie apie šį paveldėjimą net nežino, todėl neretai nusilpus organizmui paryškėja genetinės ligos ir tėvai stebisi, kai organizmas isteriškai sureaguoja į alergenus“, – sako gydytoja.

Alergijos gydymui atostogų nereikia
Pasak R. Mačiulienės, jei alergija nėra gydoma, gali išsivystyti bronchų astma ar net atsirasti odos bėrimų. „Alerginės ligos yra lėtinės. Nors visi mes norime nesirgti ir kuo greičiau pasveikti, todėl reikėtų tėvams palinkėti kantrybės gydant ir prižiūrint vaikus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad paskirtus medikamentus reikia naudoti tinkamai ir laiku, o ne su pertraukomis. Pastebime, jog kai pasirodo pagerėjimas, dažnai vaistams skiriamas atostogos ir jie padedami į šalį. Tačiau alerginis uždegimas rusena ilgai, todėl net pasibaigus alerginiam sezonui rekomenduojame vartoti vaistus į nosį dar kelias savaites, kad uždegimas būtų visiškai užgesinamas“, – aiškina R. Mačiulienė.

Nors alerginė sloga nėra užkrečiama, tačiau apie tai žino ne visi, todėl pasitaiko, kad kitų vaikų tėveliai  reiškia pretenzijas darželių auklėtojoms.

„Tėvai turi žinoti, jog alergija, jei ji yra negydoma, komplikuojasi. Dažniausia alerginės slogos komplikacija – sinusitas ir ausų uždegimas. Pastebime tendenciją, jog kartais tėvai imasi patys iniciatyvos ir gydo vaikus namuose. Tačiau ir visagalis internetas kartais sumaišo kortas, todėl geriau kreiptis į specialistus, kad gydymo rekomendacijos būtų moksliškai pagrįstos“, – pabrėžia R. Mačiulienė.