„Gyvosios bibliotekos“ tikslas – skatinti žmones bendrauti ir atsiverti kalbant tarpusavyje.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Radviliškio rajonas. Vakar radviliškiečius pirmą kartą aplankė „Gyvoji biblioteka“, kuri prie miesto fontano pakvietė būrį žmonių. „Gyvoji biblioteka“ – tai naujoviškas metodas, padedantis bendrauti, atsiverti, analizuoti, diskutuoti. Norintys ir galintys skirti bent 20 minučių radviliškiečiai galėjo apsilankyti „Gyvojoje bibliotekoje“ ir pabendrauti rūpimomis temomis prie fontano su pažeidžiamiausių žmonių grupių atstovais.

Knygos – žmonės, o skaitymas – pokalbis
„Gyvosios bibliotekos“ metodas yra įtrauktas į Europos Tarybos žmogaus teisių ugdymo programą ir jau buvo išbandytas daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šis metodas sėkmingai veikia jau penktus metus, tačiau Radviliškį aplankė pirmą kartą. Pasak organizatorių, „Gyvoji biblioteka“ veikia taip pat kaip ir paprastos bibliotekos, tačiau yra vienas esminis skirtumas – knygos „Gyvojoje bibliotekoje“ yra žmonės, o skaitymas – pokalbis.

Renginio pagrindinis tikslas – laužyti įsišaknijusius stereotipus. Tokių renginių metu raginama susitikti su socialiai pažeidžiamų grupių atstovais – gyvomis knygomis, visuomenėje patiriančiais diskriminaciją ar išankstines nuostatas, atskirtį. Anot organizatorių, šios „knygos“ labiausiai turėtų būti „skaitomos“, nes joms sunku integruotis visuomenėje.

Savitarpio supratimas – nuoširdžiame pokalbyje
Nuoširdžiame pokalbyje su gyvąja knyga skaitytojas išsiaiškina sau rūpimus klausimus, išgirta atvirų atsakymų, turi galimybę pažinti žmones, kurie nuolat susiduria su išankstine nuomone. Taip pat „Gyvoji biblioteka“ padeda griauti mitus. Taikant šį metodą bandoma laužyti stereotipus apie visuomenės pažeidžiamiausias grupes. Skaitytojas kaip ir tikroje bibliotekoje gali rinktis knygą, čia jis gali pasirinkti pašnekovą, užduoti jam rūpimų klausimų ir išgirsti atsakymų.