Sakoma, jog dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Ar iš tiesų taip? Ar visada? Bet pradėkime nuo pradžių – sausio mėnesį Šiauliuose pradėjo veikti labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ padalinys. Vietinė valdžia skyrė lėšų jo įkūrimui – tikėjosi, jog taip padės išspręsti labiausiai skurstančių žmonių problemas, vylėsi, jog gurgiančius pilvus greičiau pasieks maistas. Galima sakyti, jog neklydo. Kai kurie vargstantieji iš tiesų žibančiomis akimis skuba atsiimti maisto paketo, nuoširdžiai dėkoja, guodžiasi, kad be paramos žlugtų. Tuo metu kiti atėję pasiimti paramos pradeda, švelniai tariant, išsidirbinėti. „Kai prasideda visokie: to norim, to nenorim, iš tiesų pradeda svirti rankos“, – sako maisto dalytojai.

Būna, kad produktų „ant plauko“ – nėra
Nors „Maisto bankas“ gyvuoja jau kone dešimtmetį, Šiauliuose savo padalinio neturėjo. Šiaulius kuravo Panevėžys. Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių miesto tarybos nariai nusprendė atseikėti 5000 eurų, jog ir Šiauliuose išdygtų minėtas padalinys.

Atradus patalpas, atrinkus ir apmokius savanorius bei padalinio vadovę, kuria tapo Deimantė Šandarytė, sausio pabaigoje Šiauliuose savo veiklą pradėjo „Maisto banko“ padalinys.

O veiklos – spėk suktis. D. Šandarytė pasakoja, kad darbus galima skirstyti į įvairias kategorijas. Viena jų – kasdieniniai darbai. Kiekvieną mielą rytą savanoriai lekia į Šiauliuose esančius prekybos centrus, su kuriais sudarytos sutartys, ir paima maisto produktus, kurių galiojimo laikas tądien baigiasi. Šis turtas keliauja sandėlin ir laukia, kol bus išdalytas tiems, kuriems labiausiai reikia maisto. „Tikrai būna tokių dienų, kai būna liūdna ir nelabai yra ką duoti“, – sako D. Šandarytė bei priduria, kad dažniausiai maistas yra dalijamas dvylikai organizacijų, kurių nariai – ne itin lepinami likimo. Pavyzdžiui, vaikų dienos centrai, gausių šeimų organizacijos, socialinių paslaugų centras ir pan.

Jeigu, kaip sako padalinio vadovė, kasdieninio maisto (paskutinės galiojimo dienos) nėra, labai praverčia akcijų metu žmonių suaukoti maisto produktai. „Jeigu matai, kad tau tą dieną yra liūdna, kad tu neturi ko atiduoti, tada paimi iš „Maisto banko“ akcijos produktų kažką ir pridedi „magaryčių“, – teigia D. Šandarytė bei informuoja.

Kartais gerą širdį parodo ir ūkininkai, kurie į sandėlį atveža derliaus ir paragina jį išdalyti likimo nuskriaustiesiems.

Visoms marytėms maisto neužteks
Tos „magaryčios“ kai kam – lyg gaivus oro gurkšnis. Motinos Teresės šeimų namai, kuriuose globojami asmenys iš globos namų, vienišos mamos, neįgalieji ir kiti likimo nuskriausti žmonės, į „Maisto banko“ sandėlį skuba tris kartus per savaitę. „Maisto gauname kaip kada. Pavyzdžiui, antradienį gavome 200 kg mandarinų. Tai ne tas žodis, kiek laimės čia visiems buvo, kol išsidalijo. Tiesa, paskutiniu metu šiek tiek mažiau begauname maisto, būna truputėlį stygius, bet kaip aš jiems (paramos dalytojams, – aut. past.) sakau – dar nė vienas nemirė. Džiaugiamės, kad tiek gauname“, – šypsosi Motinos Teresės šeimų namų direktorė Regina Zabielienė.

Gauti produktai vienoje didelėje šeimoje netrukus virsta gardžiausiais patiekalais. Atėjusi savanorė pamoko jaunuolius, kaip išvirti sriubą, pagaminti cepelinus, blynus ir t. t. „Juk čia gryna gyvenimo mokykla jiems“, – visapusišką paramos naudą pabrėžia R. Zabielienė.

Tiesa, paramą maistu gali gauti ne tik organizacijos, bet ir pavienės sunkiai besiverčiančios šeimos. Tačiau jos turi pateikti įrodymus, kad gyvenimas joms – ne rožėmis klotas. „Žinoma, mes neapsiribojame tomis 12 organizacijų. Bet jeigu ateis Marytė ir sakys, kad neturi ko valgyti, duokit man maisto, mes to negalėsime padaryti. Turime gauti kažkokį patvirtinantį dokumentą, kad Marytei iš tiesų yra blogai. Dažniausiai rekomendacijas, kad šeima neturi kažkokių priklausomybių, kad nėra vagianti ir t. t., pateikia socialinis darbuotojas“, – sako D. Šandarytė.

Tokiu būdu bandoma apsisaugoti nuo to, kad maistas nebūtų išdalijamas apsimetėliams. Tiems, kurie vos gavę maisto davinį skubėtų pas kaimyną ir siūlytų jiems nusipirkti įvairiausių produktų. „Mes remiame žmones, kuriems reikalinga pagalba. Bent jau tikime tuo ir stengiamės, kad tas būtų vykdoma kuo švariau ir aiškiau“, – tikina padalinio vadovė D. Šandarytė.

Kruopos – jums, mėsa – man
Tikėti, žinoma, gali, tačiau gyvenimas grąžina į realybę. Čia reikėtų priminti, kad „Maisto bankas“yra laimėjęs Savivaldybės skelbtą konkursą Šiauliuose dalyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto paketus. Viena banga jau praėjo – buvo gauti 1058 paketai, kurie išdalyti 595 žmonių. D. Šandarytė pasakoja, kad ir europinės paramos ateina pasiimti malonių žmonių, kurie dėkoja, tikina, kad tai didžiulė paskata. Tačiau yra ir tokių, kurie pamatę produktus pradeda žaisti „en den du“. „Turime tokių, kurie pareiškia, kad kruopų nenori. Nori kondensuoto pieno, sausų pusryčių ir mėsos. Visokių, žinokite, prisižiūrime“, – sako ji.

Paklausta, ar nenusvyra rankos, kai tenka maitinti sočius žmones, D. Šandarytė neslepia – būna visaip: „Būna, pareini iš darbo ir galvoji: atsiprašant... Turėčiau penkis vaikus,  gaučiau kepalą duonos, aš džiaugčiausi, jei būtų tikrai sunki situacija. O čia...“ Tad ar tikrai šelpiame tuos, kuriems to reikia labiausiai?

03 16 2016 13

„Antradienį gavome 200 kg mandarinų. Tai ne tas žodis, kiek laimės čia visiems buvo, kol išsidalijo“, – apie paramos suteiktą džiaugsmą pasakoja Motinos Teresės šeimų namų direktorė R. Zabielienė. Artūro STAPONKAUS nuotr.

03 16 2016 05

Kruopos vargstančiųjų nebetenkina.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94565588
Į viršų