Kai norime pirkti ar parduoti būstą, siekiame viską padaryti greitai. Gal todėl kartais pasitaiko, kad žmonės, užuot džiaugęsi sėkmingu pirkimo-pardavimo sandoriu, lieka prie suskilusios geldos. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įspėja, kad be specialistų priežiūros labai lengva pakliūti į pinkles ir prarasti visus pinigus. Pavyzdžiui, potencialus pirkėjas gali rezervuoti būstą nesumokėjęs užstato ir mėnesį jame nemokamai gyventi. O pardavėjas pirkėjui gali pateikti pasirašyti preliminarią sutartį, kurioje nebus įsipareigojimo parduoti buto arba grės baudos už kokius nors pažeidimus.

Pirkėjai, kurie ne pirkėjai
Vienos NT agentūros brokerių komandos vadovas Elidijus Zalieckas „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad su galimais sukčiavimo atvejais, prisidengus noru įsigyti butą ar namą, savo darbe susidūrė ne vieną kartą. Anot jo, pasitaiko tokių asmenų, kurie tik apsimeta norintys pirkti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, jie sako, kad svajoja gyventi prabangiame brangiausiai kainuojančiame bute. Tačiau užuot iš karto sutikę pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti sutarto dydžio avansą ir taip rezervuoti butą, tempia gumą ir aiškina, jog pinigus sumokės vėliau. Specialistas perspėja, kad tai pirminis ženklas, jog potencialus pirkėjas gali būti sukčius. Žmogus, kuris nenori iš karto pasirašyti preliminarios sutarties, bet sako, kad būstą būtinai nupirks, gali meluoti ir iš tiesų siekti visai kitokių tikslų. Galbūt žmogus tiesiog nori gauti prabangų butą galinčių įpirkti žmonių kontaktus, kad galėtų jiems pasiūlyti investuoti į savo verslą.

Pasitaiko ir tokių, kurie siekia kuo greičiau gauti buto raktus, kad galėtų jame nemokamai gyventi. Pašnekovas prisimena istoriją, kai kartą pasirašius preliminarią sutartį be užstato, pirkėjas paprašė, kad šeimininkas iš karto duotų buto raktus. Tačiau šeimininkui buvo patarta raktų neduoti, kol nebus sumokėta sutarta suma. Kaip vėliau paaiškėjo, jis pasielgė teisingai. Pasirodo, kad pirkėjas buvo anksčiau teistas už finansines machinacijas.

Pardavėjai, kurie gviešiasi avanso
Vis dėlto pašnekovas pastebi, kad sukčiauti dažniausiai linkę ne potencialūs pirkėjai, bet pardavėjai.

„Sukčiauti naudingiau pardavėjams, nes dažniausiai būtent jie siekia finansinės naudos. Tuo tarpu pirkėjai nekilnojamąjį turtą perka arba ne“, – pabrėžia brokerių komandos vadovas.

Jis pasakoja, kad jeigu šalia pardavėjo ir pirkėjo nėra profesionalo teisininko, notaro, brokerio, žmogus, kuris nori parduoti būstą, pirkėjui gali lengvai įkišti niekinę preliminarią sutartį. Pavyzdžiui, NT pardavėjai potencialiam pirkėjui gali pateikti pasirašyti tokią preliminarią sutartį, kurioje nebus įsipareigojimo parduoti buto arba grės baudos už kokius nors pažeidimus. Neatidžiai sutartį paskaitęs pirkėjas tokiu atveju gali likti ant ledo – sumokėtas avansas negarantuos jam, kad tikrai gaus raktus nuo norimo būsto. Pasirašius tokią sutartį vėliau atgauti pinigus yra labai sudėtinga. „Kad išvengtumėte nesusipratimų, atidžiai skaitykite, kokias sutartis pasirašote. Patikrinkite, ar būstas nėra areštuotas ar be skolų. Internete paieškokite informacijos apie konkrečius žmones, galbūt tuomet sužinosite, kad apie juos sklando neigiami atsiliepimai“, – pataria E. Zalieckas.

Jis taip pat dar kartą akcentuoja, kad prieš parduodant ar perkant būstą, būtina pasirašyti preliminarią sutartį. Sutartis reikalinga, kad abi pusės nepersigalvotų ir įvykdytų tai, ką yra sutarę. Sutartį turėtų paruošti teisininkai arba profesionalūs NT brokeriai.

Pašnekovas tikina, kad nekilnojamojo turto ekspertais galima ir reikia pasitikėti. Esą jie padės būstą nusipirkti ar parduoti greičiau už abiem pusėms palankiausią kainą ir pan. Vis dėlto, anot brokerio, lietuviai ne itin dažnai naudojasi tokiomis paslaugomis. Dažniausiai gyventojai būstą parduoda, jo ieško ir apžiūri patys. Jis svarsto, kad galbūt taip yra, nes žmonės nenori papildomai mokėti už suteiktas paslaugas.

„Žmonės nesupranta, kad brokeris gali padėti sutaupyti. Profesionalus specialistas visada nusiderės, kad pardavimo kaina būtų mažesnė ir pan. Todėl net jeigu asmeniui reikės sumokėti už suteiktą paslaugą, jis vis tiek turės pliusą“, – tvirtina E. Zalieckas.

Pirkėjai įnoringesni už pardavėjus
NT brokerė Rasa Yianni taip pat teigia, kad bendraujant tiek su pirkėjais, tiek pardavėjais gali iškilti sunkumų. Tačiau, anot jos, sunkiausia dirbti su pirkėjais. Pasirodo, kad pirkėjai šiais laikais yra įnoringesni ir žino, ko nori. Be to, įvairių idėjų pasisemia naršydami užsienio šalių internetiniuose portaluose. Vis dėlto bendraujant su jais daugiausiai sunkumų kyla kalbant apie būsto kainą. Neretai gyventojai svajoja nekilnojamojo turto įsigyti už realybės neatitinkančią kainą. „Sunku rasti būstą, kuris atitiktų kliento poreikius. Tai užima daug laiko. Be to, kartais pasitaiko, kad pirkėjai iš pradžių išsako vienokius reikalavimus, o paskui kitokius. Pavyzdžiui, sako, kad tikrai nenori gyventi pirmajame daugiabučio aukšte, bet galiausiai nusiperka butą, kuris yra būtent pirmame aukšte“, – pasakoja R. Yianni.

Brokerė svarsto, kad galbūt galutiniam pirkėjų apsisprendimui įtakos turi jausmas, kurį pirkėjas pajaučia, kai apsilanko parduodame būste. Visi kriterijai savaime išnyksta, kai žmogus apžiūrėdamas būstą tiesiog pajaučia, kad nori čia gyventi.

Tuo tarpu bendraujant su pardavėjais brokeriams sunkiausia susitarti dėl kainos. Neretai pardavėjai įsivaizduoja, kad būstas vertas daug daugiau, negu rodo rinkos tendencijos. Tokiais atvejais reikia kreiptis į turto vertintojus, kad šie aiškiai pagrįstų, kodėl nekilnojamasis turtas vertas būtent tiek ir ne daugiau. Vis dėlto, brokerės teigimu, tie, kurie iš tiesų nori kažką parduoti, atsižvelgia į vertintojų patarimus ir vėliau būstą sėkmingai parduoda.

Žodinė sutartis – be garantijų
NT brokeris Raimundas Korsakas anksčiau išakytoms pašnekovų mintis pritaria, tačiau papildo galimų problemų sąrašą, kurios gali nutikti perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą.

Jis sako, kad sunkumų gali kilti tvarkant įvairius dokumentus. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių gali pardavinėti butą, o antroji pusė apie tai nieko nežinoti. Tokie atvejai gali baigtis ir ginčais teismuose. Pasitaiko ir tokių, kurie „pamiršta“, kad yra susituokę. Matyt, tie asmenys, kurie sudaro fiktyvias santuokas, tiesiog pamiršta, kad negali parduoti buto be sutuoktinio sutikimo. Taip pat problemų gali kilti, jeigu tiek pardavėjas, tiek pirkėjas tarpusavyje nesitaria, kada turėtų įvykti pirkimo-pardavimo sandoris. Galbūt pirkėjas neskuba būsto parduoti, o pirkėjas nori kuo greičiau jį įsigyti. Tokiu atveju tarsi atsiduriama absurdo situacijoje, kai abiejų pusių poreikiai nesutampa.

Specialisto teigimu, labiausiai abi pusės nukenčia, kai sudaro žodinę sutartį. Tuomet yra labai didelė tikimybė, kad pirkimo-pardavimo sandoris apskritai neįvyks. Galbūt pardavėjas jau pradės ruošti dokumentus, o pirkėjas apsigalvos ir nusipirks kitą butą. Arba pats pardavėjas gali apsigalvoti ir kam nors būstą parduoti už dar brangesnę kainą. Todėl R. Korsakas dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti preliminarią rašytinę sutartį ir viską detaliai apsibrėžti, kad vėliau nei pirkėjas, nei pardavėjas neišvengtų atsakomybės.

Pasirinkimą lemia kaina
Ne ką mažiau svarbu įsitikinti, iš ko perkame būstą, kad nepapultumėme į sukčiaus pinkles. Prieš perkant reikėtų to žmogaus paprašyti, kad jis parodytų pasą, registro centro išrašą ir pan. „Nekilnojamojo turto specialistai visada patikrina, kas yra tikrasis būsto savininkas, tačiau pirkėjams tai padaryti yra sunkiau. Sukčiai jiems gali parodyti senus pažymėjimus, kuriuose jie nurodyti kaip savininkai, tačiau iš tiesų tai gali būti jau nebegaliojantis pažymėjimas, o būstas – seniai parduotas. Todėl niekada niekam nemokėkite jokių pinigų, kol neįsitikinsite, jog žmogus iš tiesų yra būsto savininkas“, – pataria R. Korsakas.

Nors perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą iš tiesų gali kilti įvairių sunkumų, pašnekovo teigimu, norinčių jo įsigyti netrūksta. Šiauliečiai mielai perka būstus ir turi iš ko pasirinkti. Vis dėlto jis dažnai iš pirkėjų išgirta klausimą, kodėl paskutiniu metu taip sparčiai kyla NT kainos. Pašnekovas atsako, kad kainos šiek tiek kyla kiekvieną pavasarį, todėl tai visiškai normalu. Kaip ten bebūtų, būtent kaina dažniausiai nulemia, ar žmogus būstą pirks ar ne. Šiauliečiai nori gyventi tokiame pastate, kuris būtų tvarkingas, bet nebūtinai naujas ir gražiai suremontuotas. Jie mieliau sutinka gyventi pigesniame, bet ne itin moderniame pastate. NT brokeris atkreipia dėmesį, kad brangiau kainuoja būtent kokybiški būstai. Todėl galbūt verta sumokėti daugiau, bet įsigyti tikrai kokybišką pirkinį, kuris tarnaus ilgiau.