Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2030-aisiais senjorų bus 100 tūkst. daugiau nei dabar. Vadinasi, keičiantis demografinei padėčiai turėtų keistis ir požiūris į vartotoją. Kaip žinia, šiuo metu vyresnio amžiaus vartotojų segmentą geriausiai supranta farmacijos ir sveikatinimo paslaugų įmonės, o likęs verslas ketvirčio šalies gyventojų poreikių paisyti neskuba. Kodėl taip yra ir kaip demografines problemas paversti pajamų šaltiniu?

Orientuojasi į daugiau uždirbančius
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys „Šiaulių naujienoms“ sako, kad verslas yra reiškinys, apie kurį visada sukasi pinigai. Kadangi mūsų senjorų pajamos nėra labai didelės, verslininkai jiems kurti produktus ir paslaugas neskuba. Kita vertus, verslas yra mobilus ir greitai sureaguoja į tam tikrus pokyčius. Todėl keičiantis demografinei padėčiai matyti, kad verslininkai senjorams pradeda dažniau teikti socialines paslaugas. Anksčiau socialiniai paslaugų centrai, globos namai buvo tik valstybinės institucijos, o dabar steigiasi ir privačios įstaigos. „Džiugu, kad šiuolaikinės privačios įstaigos skiriasi nuo valstybinių. Senjorai nusipelno gyventi moderniuose, o ne nustekentuose globos namuose. Vis dėlto pragyvenimas tokiose įstaigose brangiai kainuoja. Kadangi mūsų pensijos yra kuklios, daugeliui tokie dalykai nepasiekiami“, – pasakoja A. Valys.

Taip pat aktyviau steigiasi organizacijos, teikiančios kitas socialines paslaugas. Aišku, egzistuoja ir valstybiniai socialinių paslaugų centrai, tačiau jie nuo privačių skiriasi tuo, kad pastaruosiuose senjorams paslaugos teikiamos ne kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai kartą per savaitę gali nupirkti būtiniausių prekių, pagaminti valgyti, sutvarkyti kambarius ir t. t. Tačiau jeigu žmogui būtina nuolatinė priežiūra, tenka dairytis į privačius centrus.

Neišnaudoja potencialių nišų
Nors atrodo, kad centrų, kurie teiktų socialines paslaugas, iš tiesų reikia, jų vis tiek trūksta. Verslo inkubatoriaus direktorius paaiškina, kad taip yra, nes mūsų visuomenė neturtinga. Jeigu visi uždirbtumėme daugiau, atsirastų pilnesnių paketų, į kuriuos būtų dažniau įtraukiamos ir tokios paslaugos, kaip kapinių tvarkymas. Pašnekovas pastebi, kad jeigu Šiauliuose atsirastų daugiau sutvarkytų erdvių, galbūt verslininkai būtų labiau suinteresuoti kurti naujas paslaugas. Vieša paslaptis, kad ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai nori išbandyti ką nors naujo. Pavyzdžiui, galbūt vyresni žmonės ateitų į parką išbandyti originalaus žaidimo ar dalyvautų sveikatinimo programose, bet, deja, pas mus niekas to nesiūlo. „Visi senjorus stengiasi nurašyti, bet iš tiesų jie niekada nesiliauja mokytis. Manau, senjorai mielai mokytųsi IT naujovių, kompiuterinio raštingumo, nes šiandien be to neįmanoma. Juk beveik visos paslaugos yra susijusios su technologijomis. Be to, vyresniems žmonėms tikrai patiktų tokios paslaugos, kurios skatintų daugiau bendrauti, kad būtų galima išsikalbėti ir pan.“, – neišnaudotas verslo nišas atskleidžia A. Valys.

Anot pašnekovo, daug kas priklauso ir nuo valstybės vykdomos politikos. Kaip žinia, sovietmečiu gyvenę asmenys per gyvenimą nelabai ką sukaupė, o pensijas gauna varganas. Neteisinga, kad daug ir nuoširdžiai dirbę žmonės šiandien nieko neturi. Todėl reikėtų galvoti, kaip senjorams gyvenimą palengvinti. Atrodo, kad valstybė šia kryptimi kažkokius žingsnelius žengia, tačiau direktoriaus nuomone, to neužtenka. Todėl gyventojams pataria kuo anksčiau susimąstyti apie tai, ką galėtų padaryti, jog senatvė būtų sotesnė: „Galbūt pensijų fondai ir nėra tinkamiausia išeitis, o atliekamos investicijos ne visada atsiperka, tačiau reikia suprasti, kad niekas už mus nieko nepadarys. Turime patys kovoti už vietą po saule, be to, juk visi amžinai jauni nebūsime.“

Iki materialinės gerovės mums dar toli
Jaunas, bet daug pasiekęs verslininkas Antanas Bakšys dienraščiui sako, kad verslas iš tiesų labiausiai orientuojasi į tuos, kurie uždirba daugiau pinigų. Tačiau pabrėžia, kad jeigu keistųsi valstybės politika, verslui atsirištų rankos ir atsirastų daugiau prekių bei paslaugų, tinkančių tiek mažesnes pensijas gaunantiems, tiek mažiau uždirbantiems asmenims. „Manau, jeigu valstybės valdymo aparatas keistųsi, mažėtų korupcija, valdininkai nekeltų įvairių skandalų, o į biudžetą būtų surenkama daugiau mokesčių, gyventojai geriau gyventų, o pensininkai iš verslo galėtų sulaukti daugiau produktų ir paslaugų“, – savo nuomonę išsako verslininkas.

Jis taip pat ragina į verslą nežiūrėti kaip į baubą, kuris nemėgsta senjorų. Verslininkų tikslas – uždirbti pinigų arba bent jau nedirbti nuostolingai. Jeigu kažkas bus kuriama tik norint padėti pensininkams, bet tai neatneš finansinės naudos, vadinasi, nėra tikslo kažko daryti. Vis dėlto kitų Europos šalių pensininkai naudojasi geriausia sveikatos apsaugos, finansų sistema, mėgaujasi aukšta gyvenimo kokybe ir materialine gerove ir turi daugiau pasirinkimo kur išleisti savo pinigus. Kodėl taip nėra Lietuvoje?

A. Bakšys svarsto, kad galbūt mes atsiliekame, nes šalyje tiesiog nėra poreikio kažko kurti senjorams. Galbūt situacija pasikeistų, jeigu atlikus rinkos tyrimą paaiškėtų, jog pensinio amžiaus grupė turi kažkokių poreikių, kurie dar nėra išpildyti. Tuomet, be jokios abejonės, būtų sukuriama daugiau produktų ir paslaugų senjorams. Vis dėlto egzistuoja ir kitas paaiškinimas. Kadangi vidutinis pradedančiojo verslininko amžius pas mus siekia 30 metų, galbūt todėl įmonių savininkai bei prekių pateikimą prižiūrintys specialistai pagyvenusių žmonių poreikių nesupranta.

„Galbūt vadovo amžius turi įtakos, tačiau nemanau, kad tai pagrindinė priežastis, kodėl verslas mažiau kuria pensinio amžiaus žmonėms. Verslui reikia uždirbti pinigus, o pensinio amžiaus žmonių finansinė padėtis yra prasta, todėl galbūt ir jų poreikiai yra mažesni“, – svarsto A. Bakšys.
Senjorai psichologiškai jaučiasi vis jaunesni

Rinkodaros konsultantas Linas Kriaučiūnas sako, kad negalima teigti, jog verslas orientuojasi tik į vieno amžiaus grupę. Kiekvienas produktas ar paslauga yra skirta tam tikrai tikslinei auditorijai. Turėtumėme kelti kitą klausimą – ar verslininkai, kuriantys produktus senjorams, juos pakankamai reklamuoja? Stebint medijas, matyti, kad reklama lyg ir orientuojamasi į jaunesnius žmones. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas – esą šešiasdešimtmečiai ir vyresni yra santykinai mažai jautrūs reklamai. Manoma, kad reklamos juos paveikia kažkaip kitaip nei jaunesnius. Lyg ir sakoma, kad nėra prasmės orientuotis į pagyvenusius žmones, nes jie arba nereaguoja, arba turi per mažai pinigų, kad nusipirktų vieną arba kitą produktą. Todėl rinkodaros specialistai labiau orientuojasi į jaunesnę auditoriją.

Tačiau šią senų laikų praktika paremtą teoriją pamažu keičia naujos pasaulinės tendencijos. Pasirodo, kad į jaunesnio amžiaus grupei skirtą reklamą senjorai taip pat reaguoja, nes širdyje jie jaučiasi vis jaunesni.

„Kelis dešimtmečius vyravusi nuostata, esą garbaus amžiaus gyventojai nėra jautrūs reklamai, jau atgyveno. Vakarų pasaulis sensta, tačiau psichologų tyrimai rodo, kad vyresni žmonės jaučiasi jaunesni, todėl puikiai supranta 30–40 metų asmenims taikomą komunikaciją“, – akcentuoja rinkodaros konsultantas. Anot jo, jeigu į kai kurias paslaugas senjorai numoja ranka, tai reiškia, kad jos vyresniems visuomenės nariams tiesiog neaktualios.

Paradoksalu, bet pensinio amžiaus žmonių daugėja, pasaulis sensta, o jų mentalitetas jaunėja. Todėl nėra prasmės kurti reklamą vien tik senjorams. Žinoma, egzistuoja ir tam tikri produktai, kurie skirti tik vyresnio amžiaus grupei, todėl visa rinkodara yra orientuota būtent į juos. Visi pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad labiausiai senjorai pasigenda bendravimo su aplinkiniais. Todėl ateityje verslininkams būtų racionaliausia investuoti į dienos centrus, kur senjorai galėtų susitikti, ką nors įdomaus nuveikti ir pabendrauti. Delsti nereikėtų ir kitoms ne nišines paslaugas teikiančioms įmonėms, nes vyresnių gyventojų poreikiai mažai kuo skiriasi nuo likusių. Todėl derėtų investuoti į produkto pateikimą taip, kad šis būtų suprantamas ir prieinamas visiems.

03 09 2016 08

Vyresnio amžiaus vartotojų segmentą geriausiai supranta farmacijos ir sveikatinimo paslaugų įmonės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94586230
Į viršų