Beveik trejus metus keleivių vežimo bendrovei „Busturas“ vadovavęs Tomas Bielinskas vakar paskutinį kartą užtrenkė įmonės duris. Kaip pats sako, pribrendo laikas spręsti asmenines problemas. „Jeigu pats savęs neatleisiu iš pareigų, tai kokią dieną žmona mane gali atleisti“, – juokiasi jis. Bet ar iš tiesų šuo pakastas asmeninėse problemose, o pastaruoju metu viena po kitos krentančios vadovų galvos – tik sutapimas? „Jei būtume norėję revoliucijos, tą būtume darę pirmosiomis dienomis“, – įtarimus apie nepatinkančių vadovų masinį atleidimą iš darbo bando išsklaidyti valdininkai.

Šeimos taryba spręs ateitį
Vakar buvo paskutinė „Busturo“ generalinio direktoriaus T. Bielinsko darbo diena. Jis teigia, kad sprendimas trauktis iš pareigų neatsirado per vieną dieną ar naktį. „Pribrendo toks dalykas. Tie treji metai bėgimo, lėkimo... Susikaupė asmeninių problemų, kurioms išspręsti reikia laiko. Gal net pusmečio“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.
T. Bielinskas – klaipėdietis. 2013 metais, kai jis laimėjo konkursą į „Busturo“ generalinio direktoriaus pareigas, asmeninis gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Jis apsigyveno čia, o šeima liko Klaipėdoje. Šeima nusprendė, kad būti nei kartu, nei atskirai, jų nebetenkina, todėl reikia ieškoti sprendimo būdo. „Reikia apsispręsti. Tikriausiai, kad įsikursime Šiauliuose. Bet šitas klausimas bus priimtas šeimos taryboje“, – šmaikštavo jis.

Žinoma, šeima – šventas reikalas. Bet ar iš tiesų tai pagrindinė priežastis, paskatinusi išeiti iš darbo? Ar nebus čia piršto prikišę valdininkai, jų kritikos strėlės? „Valdžios atstovai manęs niekada nespausdavo. Aš visada turėjau savo nuomonę, todėl prispausti mane nėra taip lengva. O smulkūs politikėliai, kurių net nepažįstu, visada kažkokių priekaištų turi. Taip buvo ir bus. Bet į jų priekabes net neverta kreipti dėmesio, kadangi jie apie viską sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį“, – teigė  T. Bielinskas.

Pirmadienį – pokalbis dėl darbo?
Jis pats beveik trejų metų darbo rezultatus vertina teigiamai. Sako, kad tai tikriausiai buvo pats sėkmingiausias laikotarpis tiek jam, tiek įmonei. 2013 metais, kai jis stojo prie „Busturo“ vairo, bendrovė esą skendo skolose. Dabar jis išeina pakelta galva – sukrautas solidus pelnas. „Matyt, mano specializacija – padaryti sunkiai besiverčiančias įmones sėkmingas. Žinoma, tai ne tik mano, bet ir kolektyvo nuopelnas“, – sako jis ir diktuoja skaičius. 2012 metais „Busturas“ buvo patyręs beveik 2,5 mln. litų nuostolį. 2013 metais nuostolis sumažintas. 2014 metais, po ilgos pertraukos, „Busturas“ gauna pelną – 75 tūkst. eurų. Iš duobės, žinoma, padėjo išlipti ir „mikriukų“ nušlavimas nuo miesto gatvių – 2014 metais Šiaulių miesto savivaldybė nebepratęsė su jais sutarties. 2015 metus „Busturas“ baigė turėdamas 125 tūkst. eurų grynojo pelno. „Šiuo metu įmonės situacija yra gera, procesai optimizuoti ir aš manau, kad įmonė šiuos metus taip pat baigs pelningai“, – žvelgė į „Busturo“ ateitį T. Bielinskas.

Pasiteiravus, kokia bus jo ateitis, ar dar negavo darbo pasiūlymų, T. Bielinskas visų kortų neatskleidžia. Tikina, kad darbo pasiūlymų sulaukdavo nuolat, net tada, kai ėjo šias pareigas. Susigundyti, nesusigundė, nes, girdi, nemėgsta mesti kelio dėl takelio. „Pasakysiu taip, kad pasiūlymų turiu. Kažkas labai apsidžiaugė tokiu mano gyvenimo posūkiu ir pakvietė pirmadienį pasikalbėti“, – intrigavo T. Bielinskas, tačiau neatskleidė, nei kiek, nei kokių darbo pasiūlymų sulaukė.

Valdančioji koalicija siūlė atleisti „Busturo“ vadovą
Sutikite, kiek keista, kai žmogus išeina iš darbo dėl asmeninių problemų, tačiau nespjauna į kitus darbo pasiūlymus. Ar iš tiesų įvardijama tikroji pasitraukimo priežastis? Tokiems įtarimams prielaidą leidžia daryti ir faktas, jog šią savaitę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis gavo valdančiosios koalicijos siūlymą atleisti „Busturo“ vadovą iš pareigų. Rašte nurodyti ir priekaištai, jog „Busturo“ vadovas galimai pateikia neskaidrias, tikrovę iškraipančias pelno–nuostolių ataskaitas, nevykdo reikalavimo mažinti įmonės sąnaudas, nesėkmingai diegia elektroninį bilietą ir pan.

„Neneigiu, toks siūlymas iš tiesų buvo. Bet kaip matote, direktoriaus T. Bielinsko sprendimas buvo priimtas anksčiau, negu padaryti kažkokie veiksmai dėl gauto valdančiosios koalicijos siūlymo“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė E. Bivainis ir pabrėžė, kad intrigų, kurios galimai vyko tarp T. Bielinsko ir politikų, jis nekomentuos. O pats neva jokio spaudimo „Busturo“ vadovui nedaręs.

Paklaustas, ar turi priekaištų T. Bielinskui,  administracijos direktorius tikina, kad jei ir turi, nebėra prasmės apie tai kalbėti, nes šaukštai jau po pietų. „Buvo, nebuvo tų priekaištų... Aišku, kad buvo. Juk bet kokiam žmogui gali rasti priekaištų: bet kokiam politikui, tarybos nariui, man. Tai normalu. Bet mes diskutuodavome, tardavomės. Tikrai ten nebuvo kažkokia pasaulio pabaiga“, – sakė E. Bivainis.

Teigiama, kad ir dabar jokio karo kirvio niekas netraukia. Šalių susitarimu T. Bielinskui bus sumokėta keturių mėnesių išeitinė kompensacija, kuri siekia apie 7000 eurų. Bendrovės vadovo pareigas laikinai eis technikos direktorius Silvas Gedaminskas. Vėliau bus skelbiamas konkursas.

Jokių revoliucijų. Pokyčiai – normalu!
Sulig kiekvieno vadovo pasitraukimu, viešumoje vis aistringiau verda kalbos, jog naujoji valdžia vykdo kažkokią paslaptingą revoliuciją. Krito Šiaulių kultūros centro direktoriaus Virginijaus Stonkaus, Šiaulių oro uosto vadovo Romo Mikšio, Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorės Jolitos Butkutės, dabar – „Busturo“ vadovo T. Bielinsko galvos. Šiltą vietą Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriuje visai neseniai prarado skyriui vadovavęs Arūnas Adomaitis ir pan.

„Čia – sutapimai. Kiekvieno minėto žmogaus išėjimas iš darbo – individuali istorija. Jeigu būtume darę kokią nors revoliuciją, tai būtume ją darę, kaip paprastai daroma, pirmosiomis dienomis“, – gandus bando išsklaidyti administracijos direktorius E. Bivainis.

Netrukus ragina žvilgtelėti į verslo sektorių. Neva jei pasektume gyvenimą ten, vadovų pokytį, nebesistebėtume. „Pasikeitusių vadovų procentas tikrai būtų didesnis. Pas mus tik yra įprasta manyti, kad jau kai ateina dirbti žmogus į valstybinį sektorių, tai iki tol, kol jį išneša. Ar ne? Nėra juk taip pasaulyje. Keičiasi visur tie vadovai. Ir tai yra normali praktika. Galbūt mes tiesiog daugiau stebime šitą sektorių, tai taip ir atrodo“, – baigdamas pokalbį sakė  administracijos direktorius E. Bivainis.