Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pasveikintas garbingą 75 metų jubiliejų švenčiantis Šiaulių miesto garbės pilietis Jonas Lamauskas. Į Šiaulius atvykęs 1964 metais pagal paskyrimą gyventi ir dirbti Šiaulių pedagoginiame institute Muziko katedros dėstytoju, L. Lamauskas pasiliko ilgam. Dabar J. Lamauskas sako, jog Šiauliai yra brangūs širdžiai, nes tai miestas, kuriame gyvena, kūrė šeimą, augo vaikai ir vis dar dirba. Net pats miesto meras Artūras Visockas šį žmogų gyrė sakydamas, jog tai pavyzdys kiekvienam, kaip reikia gyventi.

Gyvenimas pats parinko specialybę
Atvykęs į Šiaulius tais pačiais metais J. Lamauskas pradėjo dirbti ir Šiaulių muzikos technikume. 1965 metais išvyko į kariuomenę, o jau 1966 metais buvo paskirtas dirbti Šiaulių muzikos technikumo (dabar – Šiaulių konservatorija) direktoriumi. Nuo 1966 m. iki 1989 m. Jonas Lamauskas be tiesioginių pareigų ėjo Šiaulių miesto liaudies simfoninio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigas, o nuo 1989 m. iki 1993 m. buvo Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas bei dirigentas.

J. Lamauskas pasakoja, jog muziką kaip profesiją jis pasirinko visiškai atsitiktinai, tačiau jau vaikystėje buvo pratinamas prie muzikos.

„Mano amžinatilsis tėvas grojo smuiku ir fortepijonu, tad ir aš nuo mažens pats grojau fortepijonu. Buvo visiškas atsitiktinumas, kad įstojau į muzikos mokyklą. Vieną sekmadienį dar pokario metais ėjau su mama pasivaikščioti (tada Kaune buvo labai populiarūs sekmadieniniai pasivaikščiojimai), nes turėjome tokią tradiciją šeimoje. Atsitiktinumas, kad ėjome pro Juozo Gruodžio muzikos mokyklą. Tą kartą mama sakė, kad gal pabandyti stoti į muzikos mokyklą. Nieko nesitikėjau, nes tais metais dažniausiai stodavo jauni žmonės, kurie jau ir kariuomenėje buvo atitarnavę. Tačiau įstojau. Atsitiktinumai vedė ir renkantis specialybes. Prisimenu, kai instrumento mokytojas priėjo prie manęs ir pasiūlė mokytis fagoto specialybę. Atsitiktinumo dėka ir baigiau šią specialybę. Toliau tęsiau studijas Vilniaus konservatorijoje“, – prisiminimais dalijasi J. Lamauskas.

Tačiau baigęs studijas J. Lamauskas nenorėjo dirbti nei Vilniuje, nei Kaune. Taip ir atsidūrė Šiauliuose.

„Tais laikais Šiauliai buvo kariškių miestas, tačiau džiaugiausi čia atvykęs, nes aplink visur girdėjau lietuvių kalbą, skirtingai nei tada Vilniuje ar Kaune. Tad Šiauliai mane pasitiko labai šiltai, čia sukūriau šeimą, čia gimė vaikai – visas gyvenimo džiaugsmas patirtas Šiauliuose. Nors visą laiką lankiau Kauną, tačiau važiuodavau namo – į Šiaulius“, – sako J. Lamauskas.

Džiaugėsi darbais ir įvertinimais
Šiauliai, kaip ir visa Lietuva, pasak J. Lamausko, per kelis dešimtmečius nemažai nužengė į priekį.

„Dabartinė Sauliaus Sondeckio menų gimnazija yra išleidusi daug profesionalių muzikų, kurie yra garsūs ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Lyginti dabartį su tuo laiku, kai pradėjau dirbti, būtų labai sudėtinga, nes per tiek metų išaugo pati mokykla tiek turiniu, tiek savo pasiekimais.

Manau, kad ir man garbės piliečio vardas buvo suteiktas už kelių dešimčių darbą su Šiaulių liaudies simfoniniu orkestru, kuriam pats vadovavau. Buvo įvertintas ir mano darbas muzikos mokykloje. Be to, esu prisidėjęs prie daugelio muzikinių renginių, kurie vyko Šiauliuose, rengimo. Garsinau Šiaulius su orkestru ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje“, – pasiekimus vardija garbės pilietis.
J. Lamauskas džiaugiasi, kad visas triūsas nenuėjo veltui ir tiek metų atiduotų muzikos mokymui davė vaisių.

„Kai matai aukšto meno lygio atlikimą, supranti, koks to individo svoris. Manyčiau, kad yra tokių specialybių, kuriomis Šiauliai garsėja ne tik Lietuvoje. Kaip pavyzdys būtų akordeono specialybė – buvusios mūsų auklėtinės akordeono mokytojos Marytės Markevičienės mokiniai. Turime Martyną Levickį, kuris yra tikrai išskirtinė asmenybė. Aš, kaip fagoto specialybės mokytojas, išleidau 15 mokinių, 5 iš jų tapo įvairaus lygio konkursų laureatais“, – pasiekimus vardija J. Lamauskas.

Dirbdamas kameriniame ir simfoniniame orkestruose bei konservatorijoje jis parengė apie 400 instrumentalistų, kurie dabar yra garsių Lietuvos muzikos kolektyvų atlikėjai, pedagogai, mokslininkai. Turi kuo garbės pilietis didžiuotis, nes vienas jo mokinių net yra įkūręs savo fagotininkų ansamblį. Beveik 8 metus jis dirbo universitete.

Šiaulių miesto meras A. Visockas sako: „Tai darbštus ir daug gero Šiaulių miestui padaręs žmogus. Kaip pats J. Lamauskas sako, dabar kažin ar tokiu ritmu suspėtų gyventi jaunimas, nes kadaise J. Lamausko darbas prasidėdavo po vadovo darbo dienos. Smagu, kad iš Kauno atvykęs J. Lamauskas liko gyventi Šiauliuose ir atidavė savo visą gerąją dvasinę dalį miestui.“