Reikalai kruta – Vidaus reikalų ministerija patvirtino Šiaulių miesto integruotų teritorijų vystymo programą, dar kitaip vadinamą URBAN. Šiaulių miesto savivaldybės parengtoje ir su ministerijomis suderintoje programoje tikslinė investicijų teritorija yra centrinė Šiaulių dalis. Mūsų miesto širdis. Šiandien ji jaunimui, verslui, miestiečiams plaka nepatraukliai. Taigi dabar belieka kantriai laukti, kada dokumentuose suraityti planai virs procesais.
Pereiti biurokratijos mechanizmą buvo nelengva
Daugiau nei 55 mln. eurų – tiek numatyta skirti miesto plėtrai. Iš jų 46 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos, likusią dalį privalo padengti valstybė, Savivaldybė ir privačios investicijos.
Vis dėlto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera tikina, kad teko pereiti sudėtingas biurokratines kliūtis.
„Ginčai kilo dėl programos turinio prasmės ir jo interpretacijos. Nelabai buvo įsigilinta į Šiaulių situaciją. Man kartais atrodė, kad sekama kažkokiomis gairėmis, kurios gali būti netgi ne visai teisingai išverstos iš anglų kalbos. Sąvokos „miesto plėtra“, „miesto vystymasis“ – išversti tokį tekstą kokybiškai reikia pakankamai gerų žinių, o mūsų ministerijų problema dažniausiai yra ta, kad ten dirba netinkamo išsilavinimo žmonės ir jie Europos Sąjungos projektus vertina bendrai, ar tai būtų miestų plėtra, ar tai būtų verslo plėtra. Viskas buvo vertinama pažodžiui, tad dėl to ir buvo konceptualių nesutarimų dėl paties miesto vertinimo potencialo“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Ir, kaip jau kartais pasirodo įprasta, Šiaulius visuomet lydi kitokios, įdomios, sudėtingos arba, kaip nori pavadink, aplinkybės.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, vertinimo metu Šiaulių ekonominės, socialinės, kultūrinės ir kitų sričių analizė, susijusi su miesto plėtra, kažkodėl sulaukė ypač didelio dėmesio iš ministerijos.
„Kitų miestų analizės nebuvo taip vertintos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto buvo, pačios ministerijos žodžiais, avansu patvirtinta, o mūsų visą programą „išpurtė“. Manau, kad tai nenuteikia pozityviai ir geros nuotaikos nesuteikia kartu dirbti“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Panašu, kad riboti teisės aktai kiša koją net ir kategorizuojant mūsiškes miesto erdves. „Mūsų pėsčiųjų gatvė yra F kategorijos gatvė, ji nėra įtraukta į teisės aktuose aprašytą viešosios erdvės apibrėžimą. Jau nekalbu apie tas gatves, kurios yra transportinės. Bet centre vyksta ir pėsčiųjų eismas, ir gatvė gali virsti ta viešąja erdve, normali Europos miestų urbanistinė praktika ką ir sako. Bandžiau derėtis ir siūlyti pažiūrėti į Jungtinių Tautų dokumentus, kur yra praktiškai skatinama pagyvinti miestus atnaujinant gatves. Bet, kaip ir minėjau, mūsų specialistai ministerijose remiasi tais teisės aktais, tarp kurių – paveldėti iš sovietmečio, ir tai turbūt yra Aplinkos ministerijos problema – ji nežengia koja kojon su teisės aktais, kartu su Europa“, – neatitikimų G. Mendoza-Herrera pastebi ir daugiau.
Miestiečius ir verslininkus išklausė
Šiaulių miesto savivaldybė, kaip yra privaloma, ne tik viešino informaciją apie URBAN programą, bet ir organizavo susitikimus su miestiečiais, verslo atstovais. Jų metu tikėtasi surinkti informacijos apie jų lūkesčius ir problemas, kurias turėtų paliesti projektai.
Susitikimai vyko įvairiomis temomis įvairiose vietose. Šiauliečių juose vis dėlto nedalyvavo krūvomis. „Žmonės daugiau diskutuodavo socialiniame tinkle nei vykusiuose susitikimuose. Tik tiek, kad pati mūsų bendruomenė gal dar nėra pripratusi prie kitokio požiūrio ir dažnai užima gynybinę arba kaltinamąją poziciją – sako: jūs kažko nedarote arba darote, bet netinkamai. Tokio bendro darbo reikia mokytis tiek Savivaldybei, tiek pačioms bendruomenėms“, – sako G. M. Herrera.
Iš susitikimų vis dėlto gauta naudos. Šiauliečių norai sutampa. Jie nori, kad viešosios erdvės būtų sutvarkytos ir pritaikytos visoms amžiaus grupėms – tiek vaikams, tiek senjorams. Jie nori daugiau traukos objektų, išreikštas didelis susidomėjimas įvairiomis sporto veiklomis mieste.
„Verslas nori, kad erdvės būtų funkcionalios ir būtų pasiruošusios priimti smulkų verslą“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Ji kartu apgailestauja, kad kartais miestiečių norai, nors ir labai geri, nesutampa su realybe. Antai labai jautriai reaguojama į medžių iškirtimą arba jų atnaujinimą kitais.
„Bet tokia realybė, kad didžioji dalis yra sergančių, savo nugyvenusių ir juos reikia atnaujinti. Pavyzdžiui, Kaštonų alėjoje yra sergantys kaštonai. Be abejo, kad istorinių kaštonų niekam kirsti nesinori. Jeigu jie būtų sveiki, niekas nekirstų. Kaip išspręsti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, yra sudėtinga“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Programa rengiama lygiagrečiai su Prisikėlimo aikštės techniniais projektais, kurie jau baigiami. Ruošiami viešieji pirkimai Saulės laikrodžio aikštės projektavimui (šios laukia kapitalinis remontas) – jau šią savaitę turėtų būti pasirašyta sutartis su rangovu, o ardymo darbai gali prasidėti šiemet.
Rekonstrukcija laukia ne tik Prisikėlimo aikštės, jos jungčių ir prieigų, bet ir Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro. P. Višinskio gatvės viešosios erdvės bus pritaikytos jaunimo poreikiams.
URBAN programa palies Aušros alėjos viešuosius pastatus, atnaujintos bus viešosios erdvės prie kamerinės salės „Polifonija“, Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, Šiaulių kultūros centro. Atgis Centrinis ir Didždvario parkai bei jų prieigos. Taip pat bus plėtojama Talkšos ežero pakrantė, modernizuojamos viešosios erdvės ir gyvenamoji aplinka numatytoje jos teritorijoje.
