Regiono ateitis priklauso nuo to, kiek jame gyvena išsilavinusių žmonių. Deja, Šiaulių regionas iš kitų išsiskiria tuo, kad iš čia emigruoja daugiausiai jaunų žmonių, be to, vietiniai gyventojai pas mus mažiausiai uždirba. Jeigu ir toliau nebus ieškoma būdų kaip problemą spręsti, greitai pensininkams teks grįžti į darbo rinką, nes daugiau nebebus kam jų išlaikyti. Šiaulių universitete viešėjęs ir diskusijoje apie socialinę atskirtį dalyvavęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis akcentavo, kad pirmiausia būtina atsigręžti į jaunimą. Sudaryti jiems palankias sąlygas mokytis ir dirbti. Mokslininkai kalbėjo, kad reikia siekti, jog mieste būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. O verslininkai ragino tobulinti regiono politiką ir skatinti, jog atotrūkis tarp minimalaus bei vidutinio darbo atlyginimo nebūtų toks didelis.
Ragino mokytis visą gyvenimą
„Tik išsilavinusi, kūrybiška visuomenė gali būti nepriklausoma, priimti sprendimus ir kažką kurti. Todėl ypatingą dėmesį turėtumėme skirti Šiaulių universitetui. Universitetas yra ir bus Šiaulių regiono mokslo, inovacijų, kultūros centru. Jis privalo išlikti, kad taptų idėjų generatoriumi“, –diskusijos metu kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad socialinė atskirtis nemažės, jeigu Šiaulių regione gyvenantys žmonės tik lauks centrinės valdžios nurodymų ir patys nesiūlys idėjų kaip problemas spręsti.
Centrinės valdžios rūpestis, kad socialinės atskirties mažinimui skiriamos lėšos būtų investuojamos tikslingai, tikintis tam tikros grąžos. Tuo tarpu regionų pareiga padaryti taip, kad gyventojai čia norėtų mokytis ir dirbti.
Šiaulių universiteto rektorius profesorius dr. Donatas Jurgaitis antrino, kad aukštųjų mokyklų pagrindinis tikslas – maksimaliai jaunimą išlaikyti regione. Todėl reikia sudaryti palankias sąlygas aukštosiose mokytis ir tiems, kurie mokyklose nepasižymėjo puikiais mokymosi rezultatais.
„Turime suvokti, kad iš bet kurio universiteto išėjęs absolventas tą pačią dieną netampa aukšto lygio specialistu. To galima pasiekti tik mokantis visą gyvenimą. Nemanau, kad blogai, jog pas mus yra daug aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Galbūt jie visi netaps idealiais teisininkais, pedagogais, inžinieriais, bet įgiję universitetinį išsilavinimą išmoks kritiškai mąstyti ir kažkada gyvenime susiras sau vietą“, – savo nuomonę išsakė rektorius.
Jis svarstė, kad galbūt mieste atsirastų daugiau išsilavinusių žmonių, jeigu silpniau besimokantiems asmenims būtų suteikiamos socialinės lengvatos. Pavyzdžiui, Vidaus ministerija galėtų prisidėti prie dalinio studentų finansavimo pagal tikslinį priėmimą.
Tuomet universitete galėtų mokytis ir vidurinę mokyklą silpniau pabaigęs abiturientas. Žinoma, taikant į valstybės finansuojamas vietas geriausiai besimokančių studentų atranka turėtų išlikti. Po egzaminų sesijos reikia peržiūrėti, ar dešimtukais mokyklą baigęs asmuo toliau gerai mokosi universitete. Jeigu ne, tą vietą reikėtų atiduoti tam, kuris per tą laiką patobulėjo ir pasiekė aukštesnių rezultatų.
„Mes suinteresuoti, kad regionuose būtų daugiau išsilavinusių žmonių. Tik tuomet bus mažiau nusikaltimų, melo, nelaimingų atsitikimų ir t. t.“, – pabrėžė D. Jurgaitis.
Siūlė taikyti socialines lengvatas
Išklausęs įžanginių minčių, diskusijos moderatorius dr. Povilas Malakauskas, susirinkusius paragino pagalvoti, ką reikėtų konkrečiai padaryti, kad regione socialinė atskirtis mažėtų.
Skatino pamąstyti, ar Šiaulių regione veikia palanki sveikatos, saugumo, švietimo, kultūros ir socialinė sistema. Jeigu ne, tai ką mes, eiliniai piliečiai, galime padaryti.
„Ne visi talentai turi galimybių prasimušti. Reikia jiems padėti ir suteikti daugiau socialinių lengvatų. Jeigu finansiškai paremtumėme vieną ar kitą abiturientą, galbūt jam gyvenime padėtume prasimušti. Neteisingai manome, kad tas žmogus, kuris vidutiniškai mokėsi mokykloje, ateityje negali tapti puikiu specialistu. Tai netiesa, todėl tokiam žmogui reikia padėti“, – savo idėją, kaip mažinti socialinę atskirtį, pateikė universiteto rektorius.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas, prieš atsakydamas į pateiktą klausimą, pasidžiaugė, kad komisariato darbuotojo gretose yra nemažai baigusių Šiaulių universitetą.
Vis dėlto prasitarė, kad jiems taip pat trūksta specialistų, ypač tų, kurie gebėtų tirti tiek elektroninius, tiek ekonominius nusikaltimus.
„Mums labai svarbu, kad tarp mūsų dirbtų žmonės, kurie yra kilę iš Šiaulių krašto. Pas mus yra tiek nuostabaus jaunimo, tereikia paskatinti, kad jis čia liktų“, – sakė komisariato viršininkas.
Pavyzdžiui, anot jo, galime tiek finansiškai, tiek morališkai labiau padėti skurstantiems ir kaimuose gyvenantiems žmonėms. Reikia jiems padėti įgyti išsilavinimą. Galbūt jeigu žmonės pamatys, kad savo kraštui yra reikalingi, neemigruos ir čia kurs savo šeimas.
Be to, tai būtų naudinga ne tik vienam asmeniui, bet ir visai jo aplinkai. Niekam ne paslaptis, kad vietovėje, kur gyvena daugiau mąstančių žmonių, įvyksta mažiau nusikaltimų, o pati bendruomenė tampa atsparesnė negandoms.
Ragino tobulinti regioninę politiką
Po šių pasiūlymų kilo kitas klausimas – ką daryti, kad Šiaulių miestas gyventojams atrodytų patrauklus. Į šį klausimą atsakymą pirmasis pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas.
Jo nuomone, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad regioninė politika taptų ne atskirų ministerijų, bet visos valstybės rūpestis: „Neretai susidaro įspūdis, kad pas mus regioninės politikos nėra. Nors turime universiteto parengtą regiono raidos planą, jo negalime sėkmingai įgyvendinti, nes neturime atskiros institucijos, kuri prisiimtų tą atsakomybę.“
Žodžiu, į Šiaulių regiono posėdžius susirenkantys įvairių savivaldybių deleguoti asmenys neturi vieningos politikos. Taip yra, nes nėra aiškiai apčiuopiamų kriterijų, kuriais remiantis galėtum teikti idėjas, kurioms visi pritartų.
Jeigu mes norime puoselėti regioninę politiką, turime išsikelti aiškius kokybinius rodiklius. Jeigu vietos valdžia siūlytų idėjas ką daryti, kad atlyginimai tarp įvairių visuomenės sluoksnių ženkliai nesiskirtų, jog turto vertė skirtingose regionuose nemažėtų ir tos idėjos tarp savivaldybių būtų koreguojamos, prasidėtų tikroji politika. Kol nėra idėjų kaip tas mintis koordinuoti, jas sunku įgyvendinti ir visiems vieningai susitarti.
S. Skvernelis, reaguodamas į išsakytą mintį, sakė, kad regioninėse tarybose savivaldybių merai turėtų rasti kompromisą. Pavyzdžiui, susitarti kuriam miestui vieno ar kito objekto labiausiai reikia. Jeigu visi visada reikalaus to paties, kažkuris jų vis tiek liks nuskriaustas. Todėl čia būtina patiems susėsti ir susitarti.
Vis dėlto jis pritarė minčiai, kad regionuose reikėtų įkurti sekretoriatą: „Viena iš mūsų vizijų – įsteigti sekretoriatą pačiame regione, tačiau niekaip negalime sutikti, kad atsirastų dar viena biudžetinė įstaiga.“
Idėjų yra, tereikia jas įgyvendinti
Diskusijos metu aptartos ir mintys, kaip tinkamai investuoti ES skiriamas lėšas. Labai svarbu, kad tos investicijos būtų panaudojamos prasmingai. P. Malakausko teigimu, Šiaulių regiono aplinkos puoselėjimui bus skiriama trigubai daugiau lėšų nei konkrečių darbo vietų kūrimui. Tad natūraliai kyla pasvarstymų, ar taip elgtis racionalu ir ar taip iš tiesų sumažinsime socialinę atskirtį.
Diskusijos dalyviai į šį klausimą atsakė teigiamai. Anot jų, tvarkinga, suremontuota, atgaivinta aplinka gali paskatinti žmonių norą likti savo regione. Pavyzdžiui, Šiauliuose sutvarkę Talkšos ežero pakrantę galbūt sulauktumėme daugiau turistų, čia vyktų daugiau sportinių varžybų ir dėl to čia žmonės dažniau lankytųsi. Rekreaciniu požiūriu būtų naudinga atnaujinti ir pėsčiųjų bulvarą. Tuomet galbūt čia įsikurtų daugiau smulkiųjų verslininkų, kurie miestui atneštų didesnės ekonominės naudos ir pan.
Galiausiai diskusijos dalyviai sutarė, kad regione socialinė atskirtis mažėtų, jeigu Šiaulių oro uostas būtų prilyginamas kitų didžiųjų miestų uostams ir iš čia per Lietuvą bei į kitas šalis būtų gabenami didesni krovinių srautai. Jeigu regiono politika būtų ne tik atskirų ministerijų, bet ir visos valstybės rūpestis. Jeigu ministerijos tarpusavyje aktyviau bendradarbiautų. Daugiau dėmesio būtų skiriama tų specialistų ugdymui, kurių šaliai ir regionams labiausiai reikia. Pasikeistų finansavimo politikos sistema į aukštąsias mokyklas ir be abejo būtų labiau rūpinimąsi studijų kokybės užtikrinimu.

S. Skvernelis: „Tik išsilavinusi, kūrybiška visuomenė gali būti nepriklausoma, priimti sprendimus ir kažką kurti.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

D. Jurgaitis: „Turime suvokti, kad iš bet kurio universiteto išėjęs absolventas tą pačią dieną netampa aukšto lygio specialistu.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.



