Vakar šiauliečiai po šv. Mišių Šiaulių katedroje susirinko į Prisikėlimo aikštę paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Susirinkusieji stebėjo iškilmingą LR vėliavos pakėlimo ceremoniją, o po jos vyko kiti renginiai – miestiečiai galėjo apsilankyti renginiuose, kurie vyko miesto galerijose, koncertuose, apžiūrėti Šiaulių muziejaus padalinių parodas ir ekspozicijas. Keleivius tradiciškai Vasario 16-osios rytą džiugino akcija „Nepriklausomybės maršrutas. Šiauliai“ miesto autobusuose: lietuvių poetų eiles skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai ir Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai.

Moksleiviai, šeimos, studentai...
Dar iki prasidedant ceremonijai Prisikėlimo aikštėje pakalbinome kelis žmones. Štai visa šeima –mama Jolita, tėtis Aivaras su dukra Jone. „Stengiamės paminėti šią gražią Lietuvos šventę ir norime, kad mūsų mažoji atžala nuo mažens pratintųsi dalyvauti svarbiose Lietuvos šventėse“, – sako mama.

Janina ir Romanas Sabastinavičiai lūkuriuoja netoliese ir laukia ceremonijos pradžios. „Turime laisvę, laisvą žodį, laisvą kelią ir važiuojame, kur norime. Reikia mokėti elgtis su laisve, tik dar ne visi moka. Kad ir pensininkė esu, labai gerai gyvenu – man nieko netrūksta. Kartais mes perdedame sakydami, kad mums kažko trūksta“, – sako Janina.

Pastebime ir besibūriuojantį jaunimą. Vytautas Jokubaitis vadovauja būreliui studentų, kurie atvyko iš užsienio į Šiaulių universitetą studijuoti pagal Erasmus mainų programą. „Sumanėme pasikviesti studentus į Prisikėlimo aikštę, kad jie pamatytų, kaip švenčiame Vasario 16-ąją. Padarėme trispalves gėles, pasidalijome, padalijome ir praeiviams. Gerokai anksčiau prieš ceremoniją susirinkome padaryti gyvą žodį „Lietuva“, vėliau ėjome arbatos, o dabar stebėsime Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją“, – sako V. Jokubaitis. Pasak jo, užsienio studentai itin domisi mūsų istorija, o tenka ir paaiškinti, kad turime dvi datas, kurios susijusios su mūsų šalies laisvės istorija. Ką studentai paprastai galvoja apie mūsų šalį? „Kai kurie mano, kad nesame labai tolerantiški, kiti mano, kad esame liūdni, tačiau čia atvažiavę jie supranta, kad tai nėra tiesa –  esame laimingi žmonės“, – tikina V. Jokubaitis.

Pasveikino svečiai iš Ukrainos
Savo meilę tėvynei galime išreikšti ir darbais, ir žodžiais ir mintimis, tad ceremoniją jos vedėjas pradėjo gražiausiais lietuviškai žodžiais – Justino Marcinkevičiaus eilėmis. Lietuvos Respublikos vėliavą iškėlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė – politinio kalinio dukra ir žuvusio partizano sesuo, žygių partizanų takais po Lietuvą organizatorė. Lietuvos himną susirinkusiems padėjo giedoti Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos solistė Gabija Šustauskaitė (vadovė Rita Daukantaitė), kuriai pritarė Šiaulių miesto koncertinės įstaigos pučiamųjų orkestras (vadovas Sigitas Vaičiulionis, dirigentas Gediminas Brūzga). Netrukus iškilmingą šokį „Tėvynės sodai“ sušoko „Želmenėliai“(vadovė Aldona Masėnienė).

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ir Šiaulių įgulos vadas pulkininkas Marius Matulaitis: „Nepriklausomybės diena – viena iškiliausių datų valstybingumo kelyje. Prieš 98 metus pasirašytas Vasario16-osios aktas buvo vienas veiksmingiausių ir svarbiausių Lietuvos tautos XX a. nuveiktų darbų. Visi žinome – Vasario16-osios akte niekas nežadėjo privilegijų ar materialinės gerovės, o žadėjo, kas svarbiausia Lietuvai, tautai – laisvę. Tad džiaukimės, kad šiandien esame laisvi, branginkime ir saugokime laisvę. Tegul Vasario 16-osios dvasia būna gyva mumyse, o Vasario 16-osios dienos šventė būna nacionalinio orumo švente“, – sakė M. Matulaitis.

Į ceremoniją atvyko ir svečiai iš Ukrainos. Istorijos mokytojas, skautų vadovas Seržas Staponkus pristatė svečius : „Pirmieji 20 signatarų susirinkusių 1918 m. Vasario 16 d. ir išdrįsę svajoti apie nepriklausomybę savo plunksna sukūrė ją ir buvo savanoriai – pirmieji kariai, kurie stojo kovoti vardan tos jaunos Lietuvos. Tarpukariu užaugintas gausus būrys žmonių, kurie išėjo į miškus kovoti dėl nepriklausomybės, buvo savanoriai. Ir žmonės, kurie čia susirinko, manau, tikrai atėjo savo noru paminėti didžios šventės“, – sakė S. Staponkus. Į ceremoniją atvykę svečiai – taip pat savanoriai, kurie renka paramą savo kariams, remia dainomis, šokiais, maistu ir kt. Ukrainos atstovai ne tik pasveikino šiauliečius su švente, bet ir padėkojo už paramą tuo momentu, kai tenka ginti laisvę su ginklu. Ceremonijos pabaigoje žuvusiems už Lietuvos laisvę nuneštos gėlės į Ginkūnų, Sukilėlių ir Senąsias Šiaulių kapines.

Studentai įdėmiai stebėjo iškilmingą ceremoniją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Janina ir Romanas Sabastinavičiai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolita, dukra Jonė ir tėtis  Aivaras.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.