Testas. Šiaulietė prieš pat Meilės dieną pakvietė savo naująjį draugą iš tolimosios Azijos ne pasišlaistyti po savo gimtojo miesto barus, o iš esmės parodyti, ką Šiauliai turi geriausio ir įdomiausio. Ji pirmiausia jaudinasi dėl: a) kad niekas iš vietinių neskanduotų, jog Šiauliai yra Saulės miestas, nes čia yra tiek mažai Saulės reikšmių ir apskritai tas impotenciją slepiantis politikų nuvalkiotas šūkis vemti verčia; b) bulvaru eis treningą arba žemą kultūrą išpažįstantys asmenys ir spoksos į azijietį; c) ką azijietis sakys grįžęs namo ir kiek galimybių iš Azijos sulaukti turistų krūvos; d) kur visi turistai dėsis ir ką gero nuveiks Šiauliuose, išskyrus tai, kad aplankys Kryžių kalną. Apie lūkesčius, galimybes ir realybę ir kalbame, ypač kai mums siūlo sunkesnes turizmo plėtros žaidimo sąlygas.

Oi, iškritome iš sąrašo
Pirmiausia atsitrenkime į realybę, paskui gal bus lengviau (užbaigsime opusą pozityvia gaida). Valstybės požiūriu Šiauliai – kaip turistinis miestas – buvo išimti kaip plūduriuojanti musė iš barščių. Arba kaip sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza, turizmo sistemoje Šiauliai kaip miestas, turint galvoje ir Šiaulių kraštą, švelniai tariant, buvo eliminuoti. O paprastai tariant, atverčiame Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programą. Čia parašyta, kad „Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių potencialas ir teritorinė sklaida netolygūs, todėl pagal jų išskirtinumą ir sankaupą toje programoje skiriami keli savivaldybių teritorijose esančius patraukliausius turistinius objektus apimantys prioritetiniai turizmo plėtros regionai“. Tie regionai – tai ir Vilniaus regionas, apimantis tą ir aną, Pajūrio regionas su Klaipėda, Palanga ir taip toliau, Dzūkija su savo apimtiniais, Žemaitija su et cetera ir et cetera... Šeši turistiniai regionai, kuriuose išskirti ir tam tikri finansuotini objektai, bet ir čia Šiaulių krašto nerasta. Deja, šiuo finansavimo laikotarpiu Šiauliai nepatenka į turizmo plėtros programą.

„Tai yra oficiali Lietuvos Respublikos valstybės pozicija. Kitaip tariant, mes negalime pretenduoti į europinius pinigus turizmo objektams pagal tų žiedų, takų sistemą, kuri yra propaguojama tiek Turizmo departamento, tiek kitų. Nors pirmas objektas Lietuvoje pagal turistinį lankomumą yra Kryžių kalnas, ką ir deklaruoja turizmo firmos, kurios veža turistus (jeigu kalbame apie atvažiuojamąjį turizmą)“, – sako R. Balza. Su Kryžių kalnu apeliuojame į tą patį žinomumą, kaip ir kitos ryškios Lietuvos vietos, – pasaulis žino Lietuvą per Kryžių kalną. O kažkas gerai tais barščiais pasisotins: plės turizmo rinką, pasiskatins verslumą, susitvarkys objektus, prisitrauks turistus.

Tad kažkam pasirodė, kad neturime vertės kaip turistinis kraštas. Kodėl taip atsitiko – klausimas filosofinis. Bet dar svarstant visą šitą reikalą vykusiose diskusijose dalyvavo ir pats R. Balza, kuris nesutiko su sprendimu, jog Šiaulių nebus programoje. Tad į diskusijas ir jo daugiau nekvietė – nereikia tokių žmonių, kurie mano kitaip... Taigi, kai kitą kartą Šiauliuose svečiuosis Ūkio ministerijos ar Turizmo departamento atstovai, paklauskite, ar jiems su galva viskas gerai, ar Šiaulius tiesiog patogu marinti badu. Ir plačiau išdėstykite vieną argumentą, kurį rasite toliau.

Ai, vis tiek lanko
Bet be jokios abejonės, turistai į Šiaulius važiuoja, kad ir kokios nevienodos tos valstybės strateginio planavimo žaidimo taisyklės. Mūsiškis „Aušros“ muziejus kaip reikiant juda, štai statistika: 103 tūkst. lankytojų 2015 m., maždaug iki 30 proc. iš jų – užsieniečiai. Pirmoje vietoje yra, aišku, Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnas – antras, trečioje vietoje – Fotografijos muziejus, bet jis dar turi daug potencialo ir ateityje atneš dar daugiau turistų pliuso, Dviračių muziejus – ketvirtas. Turistų srautas kasmet ne daug, bet po truputį auga.

„Kryžių kalnas yra labai gausiai lankomas ir bendrai Šiauliai turizmo požiūriu yra patrauklūs. Turistai užsuka į Kryžių kalną, pravažiuoja bent per Šiaulius, stabteli apžvalginei ekskursijai, pavalgyti ar vieną kitą objektą apžiūrėti. Ir mes, kaip muziejininkai, irgi tai matome, nes turime sutartis su turizmo firmomis, kurios veža pas mus turistus – tiek į Žaliūkių malūną, tiek į Ch. Frenkelio vilą, tiek į Dviračių muziejų“, – sako R. Balza. Patrauklių visuomenei objektų Šiauliuose yra, jų pamatyti atvyksta skirtingi turistai, ypač atvažiuojamieji. O mus aplanko ispanai, portugalai, japonai – jie organizuotai važiuoja į Šiaulius. Bet mieste jie pabūna maždaug kelias valandas. Pasak R. Balzos, kad jie pabūtų čia bent pusdienį, reikia jiems pasiūlyti daugiau paslaugų. O ta paslaugų įvairove ypatingai pasigirti negalime. Šiandien ta infrastruktūra kliba. Juk autobusas su turistais sustoja ir jau jauti – yra iki galo pagalvota ar ne: geri privažiavimai, sustojimuose – tualetai, tarp maitinimo įstaigų, lankomų objektų – vienovė. Centre mes turime labai ribotas autobuso sustojimo vietas. Na, Varpo gatvėje prie Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) sustojimas yra. Bet išlipus iš autobuso žmonėms to, kur jie galėtų atlikti savo reikalus, nėra. „Ir tada jie stoja geriau už miesto, prie Kryžių kalno, kur yra ir tualetai, ir aikštelė, nors yra mokama. Labai svarbu – sudaryti sąlygas mieste turistui jaustis jaukiai, saugiai, patogiai“, – tikina R. Balza.

Paprastai, klausiant, kodėl Šiauliuose nėra to ir ano, nes gėda, miesto galvos atsako – kad jau toks biudžetas. Viskas tuo pasakyta. Bet kaip šiukšlė traukia šiukšlę, taip ir pinigai – pinigus. Išsprendę tokias lyg ir buitines problemas galėtume turėti kur kas daugiau turistų, nes jie važiuoja ten, kur yra sudarytos geros, patogiosios sąlygos. „Konkurentų mes turime labai daug – tai aplinkiniai regionai ir ten sutvarkyti objektai, kurie traukia žmones. Jeigu sąlygų mes nekuriame, kuria aplinkiniai regionai. Tada mes ir liekame balta dėmė, kai važiuodami į Kryžių kalną pasakome – čia yra Šiaulių miestas su gražia Katedra. Neišlipdami –  per langą turistai pasižiūri ir išvažiuoja“, –  sako R. Balza.
Taip pat direktorius mano, kad savivaldos prerogatyva yra klausti institucijų, kodėl Šiauliai iškrito iš turizmo žiedų.

Lai pirma šiaulietis gerai jaučiasi savo mieste
Kur jau jūs nesutiksite su tuo, miestiečiai. Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius atsakydamas į klausimą, ar Savivaldybė yra suinteresuota gerinti Šiaulių miesto turizmą, pirmiausia prisimena dar  praėjusį mėnesį Taryboje priimtą sprendimą, kad pasiryžtame dalyvauti tokiame projekte su partneriais iš Kauno ir kitų savivaldybių. To projekto „Lietuvos tarpukario (1918–1940) architektūra“ tikslas – didinti Lietuvos tarpukario architektūros žinomumą ir lankomumą, sukuriant turizmo maršrutą automobiliu (tarpsavivaldybinį) bei pėsčiomis (vietinį) ir jį išviešinant e-rinkodaros priemonėmis. Lokaliai ir kiek įmanoma toliau už valstybės sienų viešinti, populiarinti ir profesionaliai pristatyti Lietuvos tarpukario architektūros paveldo objektus. Tiktai, oi kaip sumokėsime. Suprantate, projektą inicijuoja Kauno miesto savivaldybės administracija su partneriais: Telšių, Plungės rajonų, Birštono, Šiaulių, Palangos, Druskininkų, Kauno savivaldybėmis. O dabar smūgis žemiau juostos už tai, kad esame ne barščiuose. Septynių savivaldybių dalyvavimas projekte ženkliai padidintų galimybes gauti Europos Sąjungos fondų paramą projektų konkurso atrankos metu. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šiaulių regionas nepatenka į prioritetinius turizmo plėtros regionus, išskirtus anoje programoje, tad Šiaulių miesto savivaldybės administracija gali dalyvauti projekte „Lietuvos tarpukario (1918–1940) architektūra“ partnerio teisėmis, prisidedant prie projekto įgyvendinimo 100 proc. miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Kauno miesto savivaldybės administracijos indėlis į projektą – 41 000 Eur. Penkių prioritetinių savivaldybių-partnerių indėlis – 10 000 Eur. Tai yra, vienos savivaldybės lėšų indėlis į projektą – 2 000 Eur. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra ne prioritetinė, planuojamas prisidėjimas – 20 000 Eur. Numatoma bendra projekto vertė: 473 333,33 Eur (15 proc. – 71 000 Eur). Dokumentas pacituotas. Susiskaičiuokite patys – ačiū, kad Šiauliai ne prioritetinis regionas.

Grįžtant prie D. Griškevičiaus minčių, galima spręsti, kad istorinės aplinkybės miestui buvo labai neteisingos.
„Deja, mūsų miestas buvo du kartus sulygintas su žeme ir istorinės atminties tam tikrų dalykų likę mažai. Mūsų miestas visuomet buvo pramoninis. Turizmo prasme galbūt tai nėra pati patraukliausia vieta Lietuvoje, bet kad tam tikras priemones reikia daryti ir jos yra daromos – su tuo irgi reikėtų sutikti“, – teigia D. Griškevičius. Be to, pasak jo, miesto centras patrauklumo prasme per dvejus metus tikrai turėtų pasikeisti į gerąją dėl vadinamosios Urban programos teikiamų galimybių.

„Mes galvojame, kaip turistui gražiai turime atrodyti. Pirmiausia turime galvoti, kad pats miestietis, kuris kiekvieną dieną vaikšto gatvėmis, turėtų jaustis gerai, patogiai. Turistas atvažiavo, išleido dešimt eurų ir išvažiavo, o žmogui reikia čia gyventi kiekvieną dieną. Todėl sakau, kad ta koncentracija į turizmą ar užsienietį kartais yra perdėm iškreipta. Pirmiausia turime pasirūpinti, kad vietiniams Šiauliuose būtų gyventi gerai, o po to ir turistui bus gerai“, – sako D. Griškevičius.

Kas gero, Šiaulių TIC?
O kas girdėti iš Šiaulių TIC? Centro direktorė Rūta Stankuvienė mus pamalonino dailiai paruošta ataskaitėle. Miela ir malonu, skaičiai geri, srautas auga, užklausos apie miestą – kur nueiti ir ką pamatyti – irgi išnyra viena po kitos. Kaip ji sako, dažniausiai ir daugiausiai turistai prašo, teiraujasi apžvalginės ekskursijos po Šiaulius – ir pavieniai, ir organizuotai keliaujantys. Pereinama miesto bulvaru, grožimasi mažąja architektūra, apžiūrima Katedra, seniausias Saulės laikrodis, Saulės laikrodžio aikštė, Talkšos ežero prieigos, energetinis labirintas, „Geležinė lapė“ ir kiti objektai.
„Iš įstaigų labiausiai lankomi Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniai (ypač Dviračių, Malūnininko sodyba, Ch. Frenkelio vila), taip pat jų rengiamos patrauklios edukacijos. Vienas populiariausių išlieka „Rūtos“ šokolado muziejus. Priklausomai nuo pomėgių, turimo laiko, taip pat užsuka ir į ŠU Botanikos sodą, Katinų muziejų ir kitur“, – rašo mums direktorė.

Praėjusiais metais atnaujintos ar parengtos naujos ekskursijos, kurias pamėgo turistai. Pavyzdžiui, „Šiauliai – tai, kas svarbiausia“, „Pėsčiųjų bulvaras – Šiaulių širdis“ ir kt. 2014 metais TIC pravedė 63 ekskursijas, o 2015 m. Šiaulių TIC jų pravesta 23 daugiau. Tai nėra, pasak direktorės, visaapimantis skaičius, nes didžioji dalis turistų TIC  teiraujasi apie turizmo potencialą, o keliauja su savo gidu ar visai be gido – savarankiškai.

„Ties šiais skaičiais neapsistojame ir dirbame toliau. Turi atsirasti naujos ekskursijos, nauji Šiaulių miesto identitetą atspindintys maršrutai, naujos laisvalaikio galimybės – ir pats centras dirba, ir kartu su gidų kursų dalyviais, kurie ruošia naujas temas, pasiūlysime naujovių. Augame visi kartu, kviečiamės specialistus, kad galėtumėme kompetentingai pradėti naują ekskursiją. Pavyzdžiui, norime paruošti maršrutą apie miesto senamiestį – Šiaulių tarpukario architektūrą, tačiau apie tai geriausiai išmano Šiauliuose tik architektas Šarūnas Sabaliauskas ir muziejininkė Vilija Ulinskytė- Balzienė“, – sako R. Stankuvienė. Panašu, kad prasidėjo nauja TIC era.

Ir direktorė deda viltis į tą pačią Urban programą. Vienas stipriausių dėmenų, lemiančių turistų skaičių, jos teigimu, yra infrastruktūros pokyčiai. „Visa, kas nauja, unikalu, nematyta, žmones labiausiai traukia. Juk ir anksčiau žinojome ir Anykščius, ir Telšius, bet po Lajų tako atidarymo ar jaukiai sutvarkyto Telšių miesto centro plūsta žmonių minios grožėtis. Šiauliai tokius srautus turėjo, kai tik įkūrė pirmąjį Lietuvoje pėsčiųjų bulvarą. Gana seni laikai. Tikėkimės, kad su Urban projektu vėl būsime „iš naujo atrasti“. Telšiai tam dirbo ir ruošėsi apie 10 metų, Lajų takas – nuo „gimimo“ iki atidarymo daugiau nei 5 metus. Galvokim optimistiškai: jau Urban projektas yra ir vėl „pražysime“ po keleto metų“, – sako direktorė.

Direktorė pripažįsta, kad tenka girdėti ir tokių atsiliepimų, jog „turistų nėra Šiauliuose“. Pasak jos, absoliučiam skeptikui nieko negali pasakyti – gal pasiūlyti pasėdėti TIC‘e, kad pamatytų, jog yra. Tiesa, Šiaulių TIC kompanija visai neseniai grįžo iš didžiausios Pabaltijyje tarptautinės turizmo parodos „Balttour 2016“. „Dirbome kartu su Akmenės ir Pakruojo kraštu. Stendas nuolatos buvo žmonių apgultas. Kodėl buvome „apgultyje“? Ir dėl informatyvumo, svetingumo, ir dėl „skanumo“. Niekas iš seniau dirbusių darbuotojų nebeatsimena, ar iš viso buvo kada važiuota į Rygą. Lyg ir esame visai šalia, bet Šiaulius pristatinėjome daugeliui lyg iš „naujo“, – sako R. Stankuvienė. Na, tai ir laukiame turistų krūvos, jei ne iš Azijos, tai bent jau iš Rygos!

R. Balza: „Konkurentų mes turime labai daug – tai aplinkiniai regionai ir ten sutvarkyti objektai, kurie traukia žmones. Jeigu sąlygų mes nekuriame, kuria aplinkiniai regionai. Tada mes ir liekame balta dėmė“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

D. Griškevičius: „Pirmiausia turime galvoti, kad pats miestietis, kuris kiekvieną dieną vaikšto gatvėmis, turėtų jaustis gerai, patogiai. Turistas atvažiavo, išleido dešimt eurų ir išvažiavo, o žmogui reikia čia gyventi kiekvieną dieną“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Stankuvienė: „Tikėkimės, kad su Urban projektu vėl būsime „iš naujo atrasti“. Galvokim optimistiškai: jau Urban projektas yra ir vėl „pražysime“ po keleto metų“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.