Per artimiausius metus turėtų sumažėti socialinio būsto laukiančių šiauliečių eilė. Savivaldybė ketina įsigyti 55 butus, kuriuose galės įsikurti daugiavaikės šeimos, neįgalūs asmenys, našlaičiai ir kiti teisę į socialinį būstą turintys asmenys bei šeimos. „Skirtingai nei kiti miestai, mes nestatysime socialinio daugiabučio, o įsigysime butus skirtingose miesto vietose“, – teigia valdžios atstovai. Tačiau net ir tada, kai šie planai bus įgyvendinti, eilėje liks nemažai žmonių, laukiančių pastogės. Įdomu tai, kad ne vienerius ir ne kelerius metus socialinio būsto pralaukę šiauliečiai ne visada įvertina tai, ką gauna. Praveri duris ir atvimpa žandikaulis – kažkur pastipusi žiurkė guli, krosnyje – nuplėštos grindys kūrenasi ir pan.

Milijonas problemų po vienu stogu nevirs
Pirmadienį Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta džiugi žinia – Savivaldybė planuoja už 2,5 mln. eurų įsigyti 55 socialinius butus. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus, jau yra pateiktas projektinis pasiūlymas, kurio vertė 2,5 milijono eurų. 15 proc. šios sumos – miesto Savivaldybės lėšos, o likusi dalis – Europos Sąjungos parama.

Šiaulių miesto savivaldybė, priešingai nei kiti miestai, nusprendė, pirkti butus jau pastatytuose namuose, o ne statyti savarankiškai būsto negalintiems įsigyti žmonėms skirtą daugiabutį. Taip tikimasi mažinti atskirtį ir gerinti socialinę integraciją. „Sukėlus žmones, turinčius socialinių problemų, į vieną vietą – socialinį daugiabutį, būtų daugiau problemų, nei integravus juos tarp kitų žmonių, kurie tokių problemų neturi“, – įsitikinusi miesto valdžia.

Norai didesni nei galimybės
Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojos Ievos Džiaugienės teigimu, planuojama pirkti 33 vieno kambario, 19 – dviejų kambarių ir 3 – trijų kambarių butus. Kiekvienam būstui bus taikomi skirtingi kriterijai. Pavyzdžiui, jei ieškos pastogės neįgaliajam, prioritetas – pirmas aukštas ir pan. „Dalis bus pritaikyta neįgaliesiems, dalis – daugiavaikėms šeimoms. Bus visokių...“ – teigė M. Šiurkus.

„Siekiant išvengti pabrangimo rizikos, projektą planuojame įgyvendinti per 4–5 metus. Nes viena iš rizikų, jog gyventojai, sužinoję, kad perkama tiek daug būstų, gali padidinti kainą. Dėl to projekto laikotarpį nusimatėme gana ilgą, kad neskubėdami galėtume pirkti tuos butus“, – papildė I. Džiaugienė.

Tiesa, net tuo atveju, jei viskas eitų kaip per sviestą ir Savivaldybė įsigytų daugiau nei pusšimtį butų, problema liktų gaji, nes būstų poreikis kur kas didesnis. „Jei neklystu, socialinio būsto laukia apie 500 žmonių“, – problemos į vatą nevynioja M. Šiurkus.

Kainos popieriuose ir gyvenime skiriasi
Praėjusiais metais buvo viešinta, jog Vyriausybė surado problemos sprendimą, t. y. parengė naująją tvarką, pagal kurią gyventojai gali patys iš privataus ar juridinio asmens išsinuomoti butą ir gauti kompensaciją nuomos įmokoms. Kaip paaiškėjo, 15 eurų parama vienam asmeniui daugumai pasirodė gerokai per maža, todėl ir susidomėjusių – vos vienas kitas. Pasak valdžios atstovų, Šiauliams pernai valstybė mestelėjo apie 150 tūkst. eurų, tačiau pasinaudota vos keliais šimtais. Likusios lėšos grįžo atgal į biudžetą.

„Buvo problema, kad norint gauti tą paramą, reikėjo pasirašyti mažiausiai metams laiko nuomos sutartį. Galbūt dalis žmonių nenori legaliai pasirašinėti tų sutarčių. Dalis nenori, kad į jų būstą atsikraustytų socialines pašalpas gaunantys asmenys ar daugiavaikės šeimos“, – sakė M. Šiurkus.

Šiuo metu Vyriausybė koreguoja minėtą projektą. Viliamasi, kad jis bus kur kas naudingesnis žmonėms.

„Vyriausybė turėtų atsižvelgti ne tik į registrų centro duomenis, bet ir į realią rinkos kainą kiekviename mieste. Nes kaip žinote, nuomos kainos, tarkime, Šiauliuose tikrai nemažos“, – teigė M. Šiurkus ir pridūrė, kad dėl šių priežasčių Vyriausybė turėtų skirti daugiau lėšų kompensacijoms.

Ne visi vertina tai, ką gauna
Sakoma, kad žmonės neįvertina to, ką lengvai gauna. Sakyti, jog socialiniai būstai lengvai ranka pasiekiami – neteisinga. Iš tiesų žmonėms tenka apsišarvuoti kantrybe ir ilgai laukti eilėse. Nepaisant to, kai kurie gavę pastogę jos visiškai neįvertina. Ne kartą valdžios atstovai minėjo, kad yra tokių veikėjų, kurie susipykę su švara, kuriems kiekviena diena kaip šventė, todėl šventine muzika turi džiaugtis ir kaimynai... Po tokių pasismaginimų, žiūrėk, butas – kaip po karo.

„Žiūrint, koks gyventojas. Tvarkingi gyventojai, aišku, nenugyvena butų, bet pataikome ir ant tokių, kur nugyvena – kaip reikiant“, – sako M. Šiurkus.

Jį papildo Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Vitalijus Lebedis prisimindamas istoriją, kai pravėrus socialinio būsto duris teko gerokai nustebti – gyventojai nusprendė nuplėšti nuo grindų medieną ir ją sumesti į krosnį. Žinoma, juk šilčiau!

Čia savo prisiminimais pasidalijo ir žurnalistai, kurie kažkada filmavo reportažą ir dar ilgai negalėjo atsigauti po pamatytų vaizdų. „Mėtėsi padvėsę pacukai katinų dydžio“, – dar ir šiandien pakraupę pasakoja jie.

Tad peršasi išvada, jog, matyt, teisūs buvo mūsų senoliai sakydami, kad svetimas turtas nemeilus.