ES šalių ministerijos, profsąjungos ir darbdavių asociacijos glaudžiau bendradarbiaus kovoje su nedeklaruotu darbu. Europos Parlamento sprendimas įpareigoja ES mastu sukurti bendradarbiavimo platformą, kuri leis dukart per metus susitikti visų Sąjungos valstybių, Europos Komisijos ir socialinių partnerių – profsąjungų bei darbdavių – atstovams.
Jie dalysis informacija ir siūlys būdus kaip įveikti nedeklaruotą darbą. Taip pat bus sukurtos darbo grupės konkrečioms su nedeklaruotu darbu susijusioms problemoms spręsti. Tai bus tik patariamoji institucija, nes darbo reguliavimas yra pačių valstybių kompetencija.
Opi problema ne tik Lietuvoje
„Eurofound“ tyrimo duomenimis, nedeklaruotas darbas sudaro apie 18 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Dažniausi tokie atvejai nustatomi statybų sektoriuje, tačiau nemažai jų ir namų priežiūros, valymo paslaugų, žemės ūkio, saugos tarnybų, taip pat nakvynės ir maitinimo sektoriuose.
„Dėl nelegalaus darbo valstybės praranda didžiulius finansinius resursus iš vietos biudžetų. Be to, nelegaliai dirbantys asmenys praranda socialines bei kitas garantijas. Todėl reikia ieškoti būdų kaip su tuo efektyviau kovoti“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Europarlamentaro nuomone, įsteigus atskiras darbo grupes, žengsime į priekį kovojant su nelegaliu darbu. Nuo šiol įvairių šalių specialistai teiks siūlymus, išvadas kaip problemą spręsti ir vėliau šie klausimai bus svarstomi komisijoje.
„Džiugu, kad sutarėme, jog tai iš tiesų opi problema, ir ėmėmės ją spręsti. Sekti ir remtis kitų šalių patirtimi bet kokiu klausimu yra visada naudinga. Manau, gerai, kad kiekviena ES valstybė turi galimybę stebėti, kaip tos pačios problemos sprendžiamos kitose šalyse“, – savo nuomonę išsako B. Ropė.
Tikisi gauti dvigubą naudą
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika dienraščiui antrina, kad nors deklaruoto darbo mažėja, tokių atvejų vis tiek nustatoma pakankamai daug.
„Blogiausia tai, kad dirbti nesudarius darbo sutarties labiausiai nori ne darbdaviai, bet darbuotojai. Taip pat pastebima, kad žmonės nevengia dirbti neturėdami verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo“, – akcentuoja specialistas.
Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojo nuomone, gyventojai vengia deklaruoti savo darbo vietą, nes tikisi gauti daugiau socialinių garantijų ir įvairių garantijų iš Darbo biržos. Taip pat nori sutaupyti išvengiant mokestinių prievolių. Tačiau jie nesuvokia, kad tam tikru metu gaudami dvigubą naudą ateityje gali labai nukentėti ir patirti didelių nuostolių.
Pavyzdžiui, nelegaliai dirbantys asmenys netenka socialinių garantijų, pensijos, ligos pašalpos. Įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu žmogus žūva, jo artimieji negauna jokių pašalpų, kompensacijų ir pan.
Baudos ne visada atgraso
Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas pastebi, kad mūsų įstatyminė bazė ne visada pateisina įstatymų leidėjo tikslą bei kartais pasiekia atvirkštinį rezultatą. Neretai pažeidėjas savo veiksmais gauna didesnę naudą nei paskirta nuobauda.
„Įstatyminė bazė yra pakankamai gerai sureguliuota ir baudos pakankamai didelės, tik galbūt jos taikomos ne taip, kaip įstatymo leidėjas norėjo. Neretai baudos yra nukreipiamos ne į tą subjektą“, – pabrėžia G. Noreika.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė įdarbina nelegalų darbuotoją, tai baudą tenka sumokėti ne pačiai įmonei, kuri iš to gauna didžiausią naudą, bet tam žmogui, kuris nelegalą priėmė. Teisės specialisto nuomone, su nelegaliu darbu būtų kovojama efektyviau, jeigu baudą tektų sumokėti pačiai įmonei.
Jis taip pat pritaria europarlamento iniciatyvai sukurti bendradarbiavimo platformą, kurioje bus tariamasi kaip mažinti nelegalų darbą.
„Manau, kad apsikeitimas informacija ir galimybė pasinaudoti gerąja ES šalių patirtimi padės efektyviau kovoti su nelegaliu darbu. Tai bus naudinga ne tik mums, bet ir kitoms šalims“, – sako G. Noreika.
