Šiemet minimos 780-osios Saulės mūšio metinės. Tad minint šią Lietuvai ir, be abejo, Šiauliams itin reikšmingą datą Šiaulių Gegužių progimnazijoje buvo surengta respublikinė metodinė-praktinė konferencija, kurios metu profesorius dr. Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, Šiaulių universiteto dėstytojas, pristatė pranešimą „Saulės mūšio įtaka valstybės istorijos ir kultūros raidai“.
Profesorius A. Gumuliauskas savo pranešimą padalijo į dvi dalis: pirmojoje dalyje pristatė su Saulės mūšiu susijusias hipotezes, mitus ir atskleidė realybę, o antrojoje – šio mūšio svarbą ir įtaką mūsų šalies raidai.
Vieta nėra identifikuota
Pasak profesoriaus A. Gumuliausko, iš tikrųjų Saulės mūšio vieta nėra identifikuota: „Tai, kad mūšio laukas yra prie Jauniūnų kaimo, yra tik hipotezė – daugiau istorikų susitarimo reikalas. Tačiau mes turime aiškų suvokimą, kad žygio tikslas nebuvo Saulės žemė, kurią tuo metu valdė kunigaikščiai Bulioniai ir kurie politiškai buvo priklausomi nuo žemaičių. Vadinasi, kalavijuočių tikslas galėjo būti žemaičių kunigaikščio Vykinto rezidencija, kuri tuo metu, vėlgi hipotetiškai, galėjo būti netoli Tverų. Tad veikiausiai mūšio vieta galėtų būti tarp Tverų ir Šiaulių – Kelmės rajone. Taigi dėl Saulės mūšio lauko vietos susidarė kelios stovyklos, vieni aiškino, kad tai Jauniūnai, kiti – kad Kelmės rajonas. Bet mes, istorikai, sutarėme ir priėjome bendras išvadas, kad gal tai vis dėlto Jauniūnų kaimas.
Be to, mano kolegė archeologė Birutė Salatkienė kasinėjo šią Saulės mūšio vietą, tačiau nieko nerado. Tuomet visiems iškart iškilo klausimas: kaip galėjo nieko nerasti. Tai aš noriu pasakyti, kiek buvo kasinėta tų mūšio vietų, tai praktiškai ten nieko nerandama. O taip yra todėl, kad tais laikais po mūšio pasitraukusios abi pusės viską susirinkdavo – ir lavonus, ir ginklų liekanas, ir kt. Todėl praktiškai rasti ką nors mūšio lauke neįmanoma.“
Istorijos politikos pasekmė
Profesoriaus A. Gumuliausko teigimu, Saulės mūšio ir Saulės miesto sąsajos yra istorijos politikos pasekmė.
„Mes ir dabar kuriame istorijos politiką. Ir aš priklausau tai daliai, kuri sako, jog valstybė be simbolių neįmanoma. Todėl Saulės mūšis yra istorijos politikos pasekmė ir Saulės miesto simbolis.
Kalbant apie istorijos politiką, tai kai kurie turbūt atsimena 1986 metus, kai atsirado „Saulės berniukas“, kada trankiai buvo pažymėtos 750-osios Saulės mūšio metinės. O po metų, 1987-aisiais, Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į respublikos istorijos paminklų sąrašą. Ir tai vėlgi pasekmė. Pasekmė to, kad Sovietų sąjungai šis mūšis buvo įrodymas, jog lietuviai kovojo prieš vokiečius. O jei vokiečiai – tai nacistai, vadinasi, kovojome prieš Hitlerį. Vėliau nuėjome dar toliau: 2000 metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena. Ir tada stop. Nuo 2004 metų mes pasinėrėme į globalizaciją ir toliau nė žingsnio. O tai yra labai didelė problema“, – teigė A. Gumuliauskas.
Pirmą kartą sustabdė kryžiaus žygį
Kalbėti apie Saulės mūšio reikšmę ir svarbą A. Gumuliauskas pradėjo nuo to, kad XIII amžiuje mūsų regione prasidėjo nematyti dalykai.
„Mūsų regionas liko vienintelis pagoniškas. Tad visos Vakarų ir Vidurio Europos akys nukrypo būtent čia. Tuomet prasidėjo kryžiaus žygiai. Įsivaizduokite, mums reikėjo atlaikyti visos Europos antpuolius. Dažnai suvulgariname, kad mus puolė tik vokiečiai, bet nieko panašaus. Viduramžiais bajorai labai norėjo tapti riteriais. Čia labai panašu į tai, kaip dabar berniukai nori tapti krepšininkais – tuomet merginos myli ir panašiai. Tai lygiai taip pat buvo ir su riteriais. Jei esi riteris – garbė ir dėmesys garantuoti. O ką reikia padaryti, kad taptum riteriu? Atsakymas labai paprastas: dalyvauti mūšyje prieš kitatikius. Taigi vyrukai iš Vakarų Europos, kurie šaltiniuose buvo vadinami svečiais, atvykdavo pas mus į šį regioną, kaip aš sakydavau, pamedžioti lietuvių-žemaičių. Ir kiek tik tų svečių atvykdavo, tiek tie žygiai buvo rengiami būtent į šį regioną. Tokiu būdu Saulės mūšis pirmą kartą sustabdė kryžiaus žygį į mūsų teritoriją. Tai yra labai svarbus dalykas. Ir tikriausiai ne visi žino, kad Saulės mūšis yra vienintelis mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kuris buvo laimėtas prieš ordinus“, – apie svarbią pergalę, pasiektą Saulės mūšio metu, kalbėjo A. Gumuliauskas.
Nulėmė Lietuvos valstybės raidą
Anot A. Gumuliausko, būtent pasiekta pergalė Saulės mūšyje daugeliu atveju nulėmė Lietuvos valstybės raidą, o kitaip sakant – žemaičiai nulėmė Lietuvos valstybės raidą.
„Žemaičių pergalė šiame mūšyje reiškė, kad mūsų neištiko analogiškas likimas kaip estų bei latvių, kurie pateko į vokiškosios kultūros įtaką. Nors mes su latviais ir turime panašią kalbą, bet jie buvo pavergti, o mes ne. Mes – katalikai, latviai – protestantai. Įdomus dalykas, kad mums šiandien lenkai net artimesni negu latviai. Nors su latviais mes galime beveik susišnekėti lietuvių kalba, bet savo kultūra nuo jų skiriamės labai daug.
Taip pat pergalė Saulės mūšyje apsaugojo Lietuvos valstybės kūrimosi procesą. Žemaičiai tapo tarsi buferine zona Lietuvai. Be to, nori nenori po Saulės mūšio mes turėjome ir toliau bendrauti su ordinu – konkrečiai su Livonijos ordinu. Būtent tuo metu didžiojo kunigaikščio Mindaugo santykiai su Livonijos magistru, kai Mindaugas kovojo su opozicija dėl sosto, Lietuvą negrįžtamai nukreipė Europos krikščioniškos civilizacijos kryptimi.
Tad matote, kad Saulės mūšio vienareikšmiškai vertinti negalima. Čia yra ir istorinės politikos rezultatas, čia yra ir mitų, bet neabejotinai tai labai reikšmingas įvykis mūsų valstybės istorijoje ir mes tam turime skirti labai didelį dėmesį. Tai mūsų miesto simbolis, kito tokio simbolio neturime“, – pabrėžė A. Gumuliauskas.
